Pusryčiai – tai pirmasis dienos valgis, kuris svarbus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Nuo pusryčių prasideda valgymo režimas. Tinkamai pasirinkti pusryčiai aprūpina žmogų reikalingomis maisto medžiagomis, todėl nuo ryto tampa lengviau susikaupti, mąstyti, pradėti darbus, kadangi smegenys turi pakankamai maisto. Taip pat pusryčiai turi įtakos medžiagų apykaitos procesams ir suteikia energijos visai dienai.

   Pagrindiniai faktai, kurie patvirtina, jog kiekvienam vaikui pusryčiai yra būtini:

  1. Rinkdamiesi teisingus pusryčius vaikai pasiekia geresnių rezultatų mokykloje - yra darbingesni, turi daugiau energijos, pagreitėja mąstymas. Tai įrodyta oficialiais tyrimais, kurie rodo, jog pusryčius valgantys vaikai mokykloje gauna geresnius pažymius nei nevalgantys.
  2. Angliavandeniai, gaunami pusryčių metu, vaikui suteikia energijos, žvalumo, tad vaikas yra aktyvesnis tiek pamokinėje, tiek popamokinėje veikloje.
  3. Pusryčiaujančiam vaikui lengviau susikaupti nei tam, kuris nepusryčiavęs pamokų metu galvoja apie maistą. Dažnai tokiems vaikams sunku būna susikaupti iki pietų meto, jie jaučiasi išsiblaškę.
  4. Per pietus vaikui gresia persivalgymas, jei šis nevalgo pusryčių, o tai gali skatinti nutukimą.
  5. Pusryčių valgymas - savotiškas šeimos ritualas, kuris skatina tvirtesnį šeimos ryšį, nuteikia gerai dienai, skatina pozityvumą.
  6. Tyrimais nustatyta, jog pusryčiai mažina stresą, ypač kai kalbame apie sunkumus mokykloje. Anot tyrėjų, vaikai, kurie pusryčiauja, yra linkę ne taip skaudžiai reaguoti į patiriamą stresą.
  7. Valgant pusryčius greitėja medžiagų apykaita, todėl vaikai, turintys antsvorį turėtų kasdien pusryčiauti. Ypač medžiagų apykaitos procesams pagreitinti padeda įvairios košės.

   Avižų košė su bananais ir migdolais         

   Reikia:

0,5 stiklinės avižų dribsnių;

1,5 stiklinės pieno;

 0,5 stiklinės natūralaus jogurto be priedų;

2 arbatiniai šaukšteliai migdolų drožlių;

 pusė didelio banano;

1 šaukštas mėlynių; medaus (pagal skonį).

Gaminimas: Piene išvirkite avižas. Gautą košę sudėkite į dubenėlius. Ant viršaus išdėliokite riekelėmis pjaustytus bananus ir migdolų drožles. Paberkite mėlynių uogų, užpilkite medumi bei jogurtu. Viskas, galima kviesti prie stalo valgytojus!

kkkk

Informacija parengė: Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Živilė Skuodienė

Dalinamės Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro išleistu dar vienu - Naujienlaiškiu. Kviečiame paskaityti naudingus straipsnius apie sveikatą, bei dalinamės naudingais patarimais kiekvienam, siūlome dalyvauti organizuojamuose užsiėmimuose! Daugiau informacijos rasite adresu: images/Naujienlaiskis/Naujienlaiskis-vasara.pdf

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki šių metų birželio užregistruoti 8 156 vėjaraupių atvejai (sergamumo rodiklis 286,4 atv./100 tūkst. gyv.). Tai beveik 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo registruoti 7 362 vėjaraupių atvejai (254,9 atv./ 100 tūkst. gyv.). Iš visų šiais metais registruotų susirgusiųjų 132 asmenys (1,62 proc.) buvo gydomi ligoninėje.
Nors dažniau vėjaraupiais sergama žiemą, ypač daug susirgimų vėjaraupiais užregistruota gegužę – 1982 atv., tai sudaro 24,3 proc. iš visų šiais metais registruotų atvejų.
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Ligą sukelia Varicella Zoster virusas, priklausantis Herpes viridae šeimai. Šis sukėlėjas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas – vėjaraupius ir juostinę pūslelinę.
Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai sergantysis kosi, čiaudi ar net kalba. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek juosiančia pūsleline), jei serga nėščioji - per placentą. Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose. Sergantis vėjaraupiais asmuo užkrėsti kitus gali jau prieš 1-2 d. iki atsirandant bėrimams ir tai tęsiasi tol, kol visi bėrimai virsta šašais.
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2 - 3 savaitėms po užsikrėtimo. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau, pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant, užsideda šašas. Beria bangomis kas 1 - 2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Vis nauji bėrimo elementai atsiranda apie 5 dieną nuo ligos pradžios.
Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet pasitaiko ir sunkių vėjaraupių formų: jei vėjaraupių virusas pažeidžia galvos smegenis - encefalitas, pūlinga bakterine infekcija, kai į išbertas vietas patenka bakterija ir jos supūliuoja. Labiausiai rizikuoja žmonės ir vaikai, turintys silpną imuninę sistemą, sergantys, tarkim, kraujo vėžiu, kitomis ligomis, kurias gydant vartojami imuninę sistemą veikiantys vaistai. Jei tokie vaikai suserga vėjaraupiais, ši liga gali baigtis ir mirtimi. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Susirgus nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.
Kadangi tai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, nevesti į lauką). Ligos pradžioje galima skirti prieš virusinių vaistų. Svarbiausia - higiena, gulimas režimas, skysčių balanso atstatymas. Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų.
Pavadinti vėjaraupius klastinga liga tikrai būtų teisinga. Tuo labiau kad iki šiol daug kas klysta manydamas, jog tai paprasta vaikiška liga, kuria mažylis kažkodėl „turi" persirgti.
Patikimiausia apsauga nuo vėjaraupių – skiepai. Vėjaraupių skiepas rekomenduojamas Lietuvos skiepų kalendoriuje, tačiau tėvai už jį turi susimokėti.
Nuo vėjaraupių galima skiepytis - vadinasi, galime apsaugoti. Tad kodėl to nedarome?
Informaciją parengė:
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė
Tel. (8 46) 453 754, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Renginių kalendorius

Liepa 2017
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
26 27 28 29 30 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6
Nescia
Nenusisuk
Neuzstrik
Marion
Nepirk
Sokti
Dviraciai
Ambasadorius
Grįžti į viršų