Savižudybė vis dar lieka rimta visuomenės sveikatos problema. Tai sudėtingas reiškinys, apie kurį sklinda daug neteisingų įsitikinimų. Sąmoningumo ugdymas, tinkama informacijos sklaida - vieni svarbiausių savižudybių prevencijos uždavinių.

8 iš 10 nusižudyti ketinančių žmonių tai parodo aplinkiniams tiesiogiai ar netiesiogiai (žodžiais, veiksmais, emocine būsena). Žmogus apie ketinimą ar mintis nusižudyti gali atskleisti įvairiomis frazėmis – „atsibodo gyventi“; „visiems būtų geriau be manęs“; „jei manęs nebūtų, nereikėtų kentėti“, „nėra prasmės gyventi“ ir pan. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, jei žmogaus emocinė būsena pakinta, jis nebesidomi tuo kuo domėdavosi anksčiau, atrodo liūdnas, įsitempęs, labai uždaras, depresiškas, dažnai kalba ar rašo apie mirtį, apie gyvenimą, po mirties. Dažnai pasitaikantys veiksmai prieš ketinant nusižudyti – skolų, dovanų grąžinimas, testamento rašymas ar kiti atsisveikinimo ženklai,  piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, perdėtai rizikingas elgesys,  nepaisant savo sveikatos.

Labai paprastas būdas sužinoti ar žmogus ketina nusižudyti yra jo tiesiogiai paklausti ar jis galvoja apie savižudybę. Dauguma žmonių baiminasi tiesiogiai kalbėti apie tai, baimindamiesi, kad tik dar labiau ją paskatins. Tačiau yra priešingai – atviras, nuoširdus pokalbis gali sumažinti emocinę įtampą, kuri vis labiau nepakeliama kenčiančiam žmogui. Svarbu būti aktyviu klausytoju – išklausyti, nesmerkti ir nemoralizuoti, parodyti, kad suprantate, kaip žmogui šiuo metu sunku. Kita vertus savižudybei pritarti nereikėtų, verčiau pasistengti parodyti, kad yra kitų išeičių ir norite padėti žmogui jas rasti.

Savižudybė – dažniausiai ilgą laiko tarpą trunkančio proceso rezultatas, kuriame skiriami trys etapai :

  1. mintys apie savižudybę. Šiame etape žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, tačiau neturi konkretaus plano kaip tai padarys;
  2. ketinimas nusižudyti. Žmogus ne tik galvoja apie savižudybę, tačiau kuria planus, apgalvoja metodus, kuriais galėtų užbaigti savo gyvenimą;
  3. bandymas nusižudyti. Šiame etape žmogus apsisprendžia imtis konkrečių veiksmų. Šis etapas pats pavojingiausias ir apgaulingiausias, kadangi iš šono dažnai atrodo, jog žmogaus emocinė būsena pagerėjo. Taip nutinka dėl to, jog žmogus jaučiasi radęs išeitį iš tuo metu beviltiškos situacijos. Šiame etape dažnai pastebimi įvairūs atsisveikinimo gestai (pvz. skolų gražinimas, atsiprašymai, įvairios atsisveikinimo frazės).

Nusižudyti mėginantis žmogus yra slegiamas nepakeliamo skausmo, jo jausmai būna labai ambivalentiški. Asmuo tuo pačiu nori mirti ir gyventi. Dažniausiai nusižudyti ketinantis asmuo palieka galimybę kitiems jį išgelbėti. Pokalbio metu, svarbu išsiaiškinti ar žmogus tik galvoja apie savižudybę, ar turi planą, o gal jau ir yra nusprendęs konkrečią datą, metodus kada tai įgyvendins. Jei žmogus turi suicidinių minčių, naudinga jį kalbinti kreiptis psichologinės pagalbos, o jei reikia ir padėti ją surasti. Jei žmogus jau yra suplanavęs savižudybę, tuomet reikėtų nepalikti jo vieno, kadangi šioje būsenoje būtina specialistų pagalba. Kritiniu atveju (žmogus išgėręs vaistų, susižalojęs ar pan.) svarbu kviesti greitąją pagalbą.

Renginių kalendorius

Birželis 2019
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
Marion
Nescia
Nenusisuk
Neuzstrik
Ambasadorius
Nepirk
Sokti
Grįžti į viršų