Darbus atidėkite vėlesniam vakarui
Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku vaikams, vyresnio amžiaus, viršsvorį ar nutukimą turintiems, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Esant itin aukštai temperatūrai, nedirbkite fizinių darbų lauke, geriau susiplanuokite juos atlikti anksti ryte arba atidėkite vėlesniam vakarui“, – teigia Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti. „Pirmieji perkaitimo požymiai yra ant odos pasirodę prakaito lašeliai. Jei iš karto neatsivėsinsite pavėsyje ir neišgersite skysčių, gali įvykti šiluminis smūgis: tada ima kilti kūno temperatūra (gali pakilti daugiau nei 40°C), padažnėja ir sustiprėja pulsas, atsiranda labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas“, – vardija I. Taraškevičienė. Todėl įvykus šiluminiam smūgiui, patariama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį: paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį.
Svarbiausia – prevencija
- Jei labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.
- Jei namuose labai karšta, stenkitės nuvykti į viešąsias vietas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
- Per karščius ribokite fizinį aktyvumą.
- Nepalikite vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose.
- Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą.
- Renkitės laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepkite apsauginiais kremais nuo saulės, nešiokite akinius nuo saulės.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija