Psichologinė pagalba – kada kreiptis, ko tikėtis, kodėl delsiama?

Psichologinė pagalba – kada kreiptis, ko tikėtis, kodėl delsiama?

Paprastai kalbėdami apie sveikatą pirmiausia esame linkę kreipti dėmesį į savo fizinę būseną ir tik po to į psichologinę. Vis dėlto mūsų psichologinė savijauta yra labai svarbus veiksnys, nulemiantis mūsų fiziologinę būseną bei įvairių ligų atsiradimą ir apskritai gyvenimo kokybę.

Vienos taisyklės, kada kreiptis į psichologą, nėra. Psichologinė pagalba gali būti reikalinga įvairiose gyvenimo situacijose, tokiose, kaip kasdienio gyvenimo sunkumai, netektys, emociniai sunkumai, perdegimas darbe, nepasitikėjimas savimi, nesutarimai su artimaisiais, emocinės krizės, stresas, nerimas, darbo praradimas, noras geriau save pažinti, priklausomybės ir kt. Įvairūs neišsakyti jausmai ir išgyvenimai gali būti labai varginantys mūsų gyvenimo palydovai, o tinkama psichologinė pagalba gali šią naštą sumažinti. Psichologinės konsultacijos – tai galimybė geriau suprasti savo vidinį pasaulį, susigaudyti sudėtingoje situacijoje, pažvelgti į ją iš šalies bei atrasti naujų būdų, padedančių tvarkytis su sunkiais išgyvenimais, įvykiais bei kasdienio gyvenimo sunkumais.

Nors šiandien psichologo pagalba tampa vis labiau prieinama, dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos.

Kartais žmonių apsisprendimą nesikreipti į psichologą lemia vis dar gajūs mitai apie psichologo pagalbą. Vienas iš jų – į psichologą kreipiasi tik psichikos sutrikimų turintys asmenys. Tačiau psichologas nėra gydytojas, todėl nereikia sirgti, kad galėtumėte į jį kreiptis. Iš tiesų daugelis į psichologą besikreipiančių žmonių neturi jokių psichikos sutrikimų. Pravartu prisiminti Pasaulinės sveikatos organizacijos pateikiamą psichinės sveikatos apibrėžimą. Psichikos sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą, ištverti nusivylimą, liūdesį. Tai ne vien psichikos ligos ar psichikos sutrikimo nebuvimas, bet ir dvasinis ir emocinis komfortas, kai žmogus jaučiasi visavertis, darbingas, geba įveikti

atsiradusius sunkumus, spręsti kasdieniame gyvenime kylančias problemas, priimti sprendimus ir už juos atsakyti, būti savimi tarp kitų, suvokia stresą sukeliančius įvykius kaip natūralius ir neišvengiamus.

Greičiausiai esate girdėję ir tokių pasakymų: „jei eisiu pas psichologą – vadinasi, esu silpnas, nesugebu tvarkytis su problemomis“, „su viskuo galiu susitvarkyti pats“, „kam kreiptis pas

psichologą, jei galiu pasikalbėti su drauge“, „kai jau bus taip blogai, kad neištversiu – tada kreipsiuosi“. Visi šie įsitikinimai bei mūsų išankstinės nuostatos gali taip pat užkirsti kelią profesionalios psichologinės pagalbos ieškojimui ir taip dar labiau pagilinti emocines kančias.

 

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure šiuo metu teikiamos nemokamos, profesionalios, konfidencialios psichologo paslaugos. 

 



Skip to content