Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas ugdymo įstaigose

Sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas ugdymo įstaigose

Sveika mityba ir maisto švaistymo mažinimas bei švediško stalo principo diegimas ugdymo įstaigose

 

Sveika mityba – tai tinkamas įvairių maisto produktų, kuriuose yra pakankamai kalorijų (energijos) ir maisto medžiagų, kurių reikia tam tikriems kūno poreikiams patenkinti, kiekis ir įvairovė.

Svarbiausi sveikos mitybos principai:

  • Valgykite maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.
  • Kelis kartus per dieną valgykite viso grūdo grūdinių produktų (duona, košės, makaronai ir pan.).
  • Kelis kartus per dieną valgykite įvairių (geriau šviežių) daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną).
  • Mažinkite riebalų vartojimą. Gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keiskite augaliniais aliejais.
  • Raudoną mėsą (kiaulieną, jautieną, avieną) keiskite balta mėsa (paukštiena, triušiena), ankštinėmis daržovėmis ar žuvimi.
  • Vartokite liesą pieną ir liesesnius pieno produktus (pasukas, natūralų jogurtą, rūgpienį, kefyrą, varškę, sūrį).
  • Rinkitės maisto produktus ir gėrimus, turinčius mažai cukraus. Nesaldinkite arbatos ar kavos.
  • Valgykite nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis paros maiste neturi viršyti 5 g.
  • Išlaikykite normalų kūno svorį (kūno masės indeksas – 20–25).
  • Kas dieną energingai judėkite (suaugusieji bent 30 min./d., vaikai – bent 60 min./d.).

 

Švediško stalo principas – tai maitinimo organizavimo sistema, kurios esmė – sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Šios sistemos tikslas – geriau patenkinti vaikų skonio poreikius, padidinti sveikatai palankaus maisto (ypač daržovių ir vaisių) vartojimą bei sumažinti maisto švaistymą.

Švediško stalo principo privalumai:

  • Vaikas turi galimybę rinktis: gali pasirinkti tik tam tikrą maistą, pvz., tik daržovių ar vaisių salotas, tik sriubą ar tik mėgstamą karštą patiekalą, su garnyru ar be jo.
  • Vaikas turi galimybę patys įsidėti maisto ir gali pasirinkti valgyti daržoves, vaisius ar kitus patiekalus, kurie jam patinka; pvz., vaikas gali įsidėti tik vienos rūšies daržovių salotų, jas suvalgęs pakartoti ar pasirinkti kitos rūšies daržovių salotas, gali pats susikomplektuoti sau norimą patiekalą – pvz., valgyti tik daržoves su ryžiais ar mėsą su daržovių salotomis ir pan.
  • Vaikai turi galimybę įsidėti tiek, kiek nori. Jie gali įsidėti mažiau ar daugiau daržovių salotų, garnyro ar įsipilti norimą kiekį sriubos, turi galimybę pakartotinai įsidėti tiek maisto, kiek jo suvalgys, todėl švaistoma mažiau maisto.
  • Vaikas tampa savarankiškesnis – pats įsideda maisto, priima sprendimą, ką nori valgyti, ir tai daro sąmoningai, niekieno neverčiamas.
  • Gerėja vaiko valgymo kultūra: galimybė rinktis bei skanus ir estetiškai patiektas maistas lavina vaiko skonį, padeda gerinti maisto vartojimo bei sveikos mitybos įpročius.
  • Maloni aplinka, skanus maistas gerina vaiko socialinius įgūdžius – atsiranda pagarba maistui, jis mažiau švaistomas.
  • Mažėja socialinė atskirtis: visi vaikai turi vienodą galimybę pasirinkti maistą, kartu valgyti ir bendrauti.
  • Jei vaikai, gaunantys nemokamą maitinimą, nesuvalgo viso maisto, pvz., lieka sriubos, daržovių ar karštų patiekalų, gali būti sudaryta galimybė pasirinkti šiuos patiekalus kitiems vaikams, kad visi norintys galėtų pavalgyti ir taip būtų suvartojamas visas paruoštas maistas.
  • Patraukliai atrodantis ir skanus maistas skatina vaikus eiti valgyti į valgyklas, o ne į kitas maitinimo ar prekybos įmones, kuriose yra nemažas sveikatai nepalankių maisto produktų pasirinkimas.

Sveikatos specialistai ugdymo įstaigose veda užsiėmimus (pamokas, viktorinas) sveikatos mitybos, fizinio aktyvumo ir maisto švaistymo mažinimo temomis, taip pat individualiai konsultuoja mitybos klausimais. Specialistai ruošia pranešimus apie švediško stalo principo diegimo ugdymo įstaigose naudą. Pagal kompetenciją prižiūri, kad vaikų maitinimas būtų organizuojamas pagal reikalavimus. Taip pat sveikatos specialistai kartą per savaitę pildo valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnalą, nustatę neatitikimų juos užregistruoja ir raštu informuoja maitinimo paslaugos tiekėją bei ugdymo įstaigos vadovą.

Daugiau informacijos apie sveiką mitybą ir švediško stalo principo diegimą ugdymo įstaigose galima rasti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje:

Sveikos mitybos rekomendacijos

Švediško stalo rekomendacijos

Sveikatą stiprinanti mokykla – mokykla, kurioje pasitelkus mokyklos bendruomenę ir socialinius partnerius ugdomi mokinių sveikos gyvensenos įgūdžiai, kuriama mokyklos bendruomenės sveikatai palanki fizinė bei psichosocialinė aplinka ir kuri įtraukta į Nacionalinį sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą.

Sveikatą stiprinančios mokyklos vertybės ir principai

Vertybės

  • Visiems lygios teisės į mokslą ir sveikatą
  • Nuoseklumas ir darnumas. Sisteminė ir ilgalaikė programinė veikla, užtikrinanti darnų ryšį tarp sveikatos, išsilavinimo ir vystymosi
  • Įtrauktis. Įvairovė suprantama kaip vertybė. Kiekvienas mokyklos bendruomenės narys jaučiasi saugus ir gerbiamas.
  • Įgalinimas. Skatinamas kiekvieno įsitraukimas į aktyvią veiklą.
  • Sveikatinimo veikla mokykloje grindžiama demokratijos principais.

Principai

  • Visaapimantis visos mokyklos bendruomenės sveikatinimo veiklos suvokimas ir požiūris į sveikatą. Kiekvienos klasės sveikatos stiprinimo veikla yra darniai susijusi su visos mokyklos sveikatinimo strategija, sveikatai palankios mokyklos aplinkos kūrimu, sveikos gyvensenos kompetencijų ugdymu bei visos mokyklos bendruomenės įsitraukimu į šią veiklą.
  • Visi bendruomenės nariai, dalyvaudami sveikatos stiprinimo veikloje, jaučiasi šeimininkais.
  • Mokyklos privalumas. Sveikatą stiprinanti mokykla sukuria geresnes mokymosi ir mokymo sąlygas, nes sveiki mokiniai geriau mokosi, o sveiki darbuotojai geriau dirba.
  • Įrodymai. Nauja veikla grindžiama esamais ar pačių atrastais įrodymais ir tyrimais.
  • Mokykla ir bendruomenė. Mokyklai priskiriamas aktyvus bendruomenės vystymuisi įtaką darančios institucijos vaidmuo. (4-oji Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencija „Teisumas, švietimas ir sveikata“, „Odensės teiginiai“, 2013 m. spalio 7–9 d., Odensė (Danija).

Daugiau informacijos apie sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą galima rasti Higienos instituto internetinėje svetainėje https://www.hi.lt/sveikata-stiprinanti-mokykla/.

Sveikatą stiprinančių mokyklų sąrašas Klaipėdos rajone

Aktyvi mokykla – mokykla, kurioje išskirtinis dėmesys skiriamas mokyklos bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimui, kuriant fiziniam aktyvumui palankią mokyklos aplinką ir integruojant fizinį aktyvumą į kasdienį mokyklos gyvenimą.

Aktyvios mokyklos formuojamų vertybių ir įpročių nauda mokiniams:

  • Fizinė: formuoja ir palaiko sveikus kaulus bei raumenis; padeda vystyti koordinaciją ir motoriką, stiprina ir ugdo ištvermę; mažina susirgimo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nutukimo, vėžio, cukrinio diabeto ir kitomis ligomis riziką.
  • Psichologinė: mažina stresą; ugdo problemų sprendimo įgūdžius; stiprina protinio darbo ir smegenų veiklą; stiprina savivertę ir pasitikėjimą savimi; moko priimti laimėjimus ir pralaimėjimus ir kt.
  • Socialinė: stiprina komunikaciją ir komandinį darbą; stiprina draugų, šeimos ir bendruomenės įsitraukimą ir kt.

Visuomenės specialisto vaidmuo aktyvioje mokykloje:

  • gali būti įtraukiamas į atsakingų už fizinio aktyvumo skatinimą asmenų grupę mokykloje;
  • gali prisidėti prie fizinio aktyvumo mokykloje skatinimo plano rengimo ir jo įgyvendinimo;
  • gali inicijuoti fizinio aktyvumo veiklas mokykloje;
  • gali būti tarpininkaujančiu asmeniu, skatinančiu ir sujungiančiu mokyklos bendruomenę, partnerius, savivaldybės atstovus.

Visuomenės sveikatos specialistas vykdo mokinių sveikatos stiprinimą, sveikatos žinių poreikio nustatymą bei fizinės būklės įvertinimą, teikia konsultacijas mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) aktualiais sveikatos ir fizinio aktyvumo klausimais.

 

Parengta pagal:

 Visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje:

  • koordinuoja, kad visi ugdymo įstaigą lankantys mokiniai būtų profilaktiškai pasitikrinę dantų ir žandikaulių būklę pas odontologą;
  • rengia ir vykdo teorinius ir praktinius užsiėmimus mokiniams ėduonies profilaktikos ir burnos higienos temomis;
  • skatina mokinius rinktis sveikatai palankesnį maistą kaip ėduonies profilaktikos priemonę;
  • ruošia ir kartu su mokiniais dalyvauja kasmetiniame renginyje „Sveikų dantukų fiesta“;
  • skatina mokyklos bendruomenę įsitraukti ir paminėti „Pasaulinę burnos sveikatos dieną“;
  • teikia pirmąją pagalbą esant vaikų dantų traumoms;
  • rengia ir viešina ugdymo įstaigos bendruomenei informaciją apie ėduonies profilaktiką, burnos higieną, nuolatinių krūminių dantų dengimą silantais, vaikų trauminius dantų pažeidimus ir kt. (stendai, lankstinukai, informaciniai pranešimai);
  • individualiai konsultuoja mokinius ir jų tėvelius ėduonies profilaktikos ir burnos higienos klausimais;
  • dalyvauja tėvų (globėjų, rūpintojų, įtėvių) susirinkimuose, kurių metu pristato aktualią informaciją apie vaikų burnos sveikatą.

 

 

 

Informacija parengta remiantis:

  1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
  2. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“;
  3. Mokinių sužalojimų profilaktikos metodinėmis rekomendacijomis (www.smlpc.lt).

Gerbiami tėveliai, globėjai, rūpintojai!

Primename, kad lopšelyje-darželyje gali būti organizuojama individuali savirūpa vaikams, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (bronchų astma, epilepsija, cukriniu diabetu, dermatitu ir kt.).

Vaiko savirūpa suprantama kaip vaiko, sergančio lėtine liga, ugdomas(is) gebėjimas saugoti sveikatą, prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, apsisaugoti nuo ligos komplikacijų, sveikatos būklės pablogėjimo atpažinimas ir gydytojo paskirtą gydymą vykdyti su šeimos ir specialistų pagalba.

KAS YRA LĖTINĖS NEINFEKCINĖS LIGOS?

Lėtinės neinfekcinės ligos – tai yra ilgos trukmės ir paprastai lėtai progresuojančios ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, cukrinis diabetas, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir psichikos sveikatos sutrikimai. Prie lėtinių neinfekcinių ligų priskiriami ir dermatitai.

 

KAS ORGANIZUOJA MOKINIO SAVIRŪPAI REIKALINGĄ PAGALBĄ UGDYMO ĮSTAIGOJE?

Mokinių, sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (toliau – LNL), savirūpai reikalingą pagalbą ugdymo įstaigoje organizuoja mokykla, vadovaudamasi VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO MOKYKLOJE TVARKOS APRAŠU, patvirtintu LR SAM 2005 m. gruodžio 30 d. Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“ įsakymu, kurio tikslas – saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

Mokinio, sergančio NLN, savirūpai reikalinga pagalba mokymosi proceso metu organizuojama atsižvelgiant į mokinio poreikius ir gydytojų rekomendacijas pagal mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymą ir sudarius Mokymo sutartį su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos direktoriumi ar jo įgaliotu atstovu, sveikatos priežiūros specialistu ir kitais švietimo pagalbos specialistais. Sutartis ir pagalbos planas sudaromas laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų gautos informacijos konfidencialumui užtikrinti.

 

KAS DALYVAUJA SAVIRŪPOS ĮGYVENDINIMO PROCESE?

Vaiko savirūpos įgyvendinimo procese dalyvauja vaikas, jo tėvai arba globėjai, visuomenės sveikatos specialistas, ugdymo įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, vaiką ugdantys mokytojai ir kiti pagalbos vaikui specialistai.

Jei manote, kad Jūsų vaikui reikalinga pagalba lopšelyje-darželyje, ir norėtumėte, kad būtų sudarytas individualus savirūpos planas, informuokite apie tai Visuomenės sveikatos priežiūros specialistą.

 

KAIP VYKSTA SAVIRŪPOS ĮGYVENDINIMO PROCESAS?

Tėvai arba globėjai ugdymo įstaigai pateikia prašymą organizuoti vaiko savirūpą įstaigoje.

Ugdymo įstaiga turi parengusi ir patvirtinusi Pagalbos vaiko savirūpai pagal gydytojų rekomendacijas, jeigu vaikas serga lėtine neinfekcine liga, tvarkos aprašą.

Tėvai arba globėjai kartu su ugdymo įstaiga užpildo „Pagalbos vaiko savirūpai, kai vaikas serga lėtine neinfekcine liga, teikimo ugdymo įstaigoje planą“ (toliau – Planas). Planas gali būti pildomas pasitelkus vaiką gydantį gydytoją. Ugdymo įstaigos vadovas paskiria asmenis, atsakingus už Plano arba atskirų Plano dalių vykdymą.

 

KOKIA YRA VARTOJAMŲ VAISTŲ ADMINISTRAVIMO (LAIKYMO, IŠDAVIMO, NAUDOJIMO) tvarka?

Vaistai laikomi ugdymo įstaigos sveikatos kabinete arba grupėje. Vaikui išduodami vartoti tik Plane nurodyti vaistai su nustatytomis vaistų vartojimo dozėmis, laiku ir vartojimo būdu. Jeigu mokiniui reikia atlikti procedūrą, kuri priskirta asmens sveikatos priežiūros licencijuotoms paslaugoms, pvz., vaisto injekciją, kateterio įvedimą ir kt., tai atlieka mokinio tėvai arba globėjai.

 

Metodinės rekomendacijos

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO MOKYKLOJE TVARKOS APRAŠAS yra patvirtintas LR SAM 2005 m. gruodžio 30 d. Nr. V-1035/ISAK-2680 įsakymu „Dėl Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“

Ugdymo įstaiga – vieta, kurioje vaikai praleidžia didžiąją dalį savo laiko, tad čia patiriami sužalojimai yra dažniausi. Taikant tinkamas prevencijos priemones, galima sumažinti vaikų traumų tikimybę.

Trauma arba sužalojimas – tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, kuris viršija žmogaus tolerancijos slenkstį.

Yra skiriamos dvi didelės sužalojimų grupės – tyčiniai ir netyčiniai sužalojimai.

Tyčiniai sužalojimai apima visus smurtinius sužalojimus, kitų asmenų smurtą, karus, savęs žalojimą, vaikų nepriežiūrą.

Netyčiniai sužalojimai – tokie sužalojimai, kurių priežastys yra transporto įvykiai, atsitiktiniai apsinuodijimai, nukritimai, atsitiktiniai skendimai, nudegimai, apsiplikymai, uždusimai, užspringimai ir kitos atsitiktinės išorinės priežastys, tokios kaip šalčio ar elektros srovės poveikis ir kt.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad visi sužalojimai yra nuspėjami ir jų galima išvengti – jie nepriklauso nuo sėkmės veiksnio. Dėl šios priežasties terminas nelaimingi atsitikimai yra nevartotinas. Taigi, netyčiniai sužalojimai yra nuspėjamų ir išvengiamų įvykių rezultatas. Sužalojimų prevencija yra veiksmai ar intervencijos, skirtos užkirsti kelią sužalojimų atsiradimui.

Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai įgyvendina įvairias su traumų ir sužalojimų prevencijos skatinimu susijusias veiklas:

  • teikia pirmąją pagalbą;
  • veda užsiėmimus traumų ir sužalojimų prevencijos tema;
  • veda praktinius pirmosios pagalbos mokymus;
  • konsultuoja mokinius, tėvus ir mokytojus dėl saugaus elgesio ir traumų liekamųjų reiškinių;

Sveikata – didžiausia asmeninė vertybė. Daugiau nei 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo. Kad žmogus rūpintųsi savo sveikata, jis turi apie ją išmanyti. Ankstyvasis sveikatos ugdymas ir sveikos gyvensenos mokymas turi didžiulę reikšmę žmogaus ateičiai.  Ugdymo įstaigoje yra įgyjama svarbiausių sveikatos žinių, formuojamos nuostatos ir sveikos gyvensenos įgūdžiai. Svarbu sistemingai ir nuolatos, atsižvelgiant į amžių, tų žinių suteikti, kartu kuriant sveikatą palaikančią aplinką bei prieinamas sveikatinimo priemones.

Šiandien visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis ugdymo įstaigoje, pagrindinį dėmesį turi skirti mokinių sveikatos stiprinimui, bendruomenės konsultavimui sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo klausimams.

Sveikatos priežiūros ugdymo įstaigoje tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą organizuojant ir įgyvendinant ligų ir traumų profilaktikos priemones. Sveikatos stiprinimas vykdomas kuriant sveiką aplinką ugdymo įstaigoje, šalinant rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas.

Sveikatos priežiūra ugdymo įstaigoje vykdoma pagal ugdymo įstaigos sveikatos priežiūros veiklos planą, kuris yra ugdymo įstaigos metinės veiklos programos sudedamoji dalis. Veiklos plano projektas rengiamas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos poreikius, vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros nacionalinius ir vietos prioritetus.

Organizuojant sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigoje, svarbu dirbti taikant komandinio darbo principus, skatinti visą ugdymo įstaigos bendruomenę (tėvus, mokytojus, mokinius) įsitraukti į sveikatinimo veiklą.

Pagrindinės rekomenduojamos sveikatos priežiūros specialisto funkcijos bei jų įgyvendinimo priemonės vykdant sveikatos priežiūrą mokykloje numatytos Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos apraše (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“). Dalis šiose rekomendacijose numatytų funkcijų nustatytos remiantis nelaimingų atsitikimų prevenciją ir pirmosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Ugdymo įstaigoje vaikas praleidžia iki 50 proc. savo aktyvaus laiko, jo saugią aplinką reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigoje, nuolat atlieka užkrečiamųjų ligų stebėseną, kontrolę ir profilaktiką.

Visuomenės sveikatos specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokyklose, funkcijos:

1. Planuoti ir taikyti užkrečiamųjų ligų ir jų plitimo profilaktikos priemones pagal kompetenciją

  • Planuoti užkrečiamųjų ligų ir jų plitimo profilaktikos priemones
  • Teikti žinias apie užkrečiamųjų ligų prevenciją ir jų plitimą ribojančias priemones Mokyklos bendruomenei
  • Ugdyti teisingus mokinių asmens higienos įpročius
  • Organizuoti ir vykdyti mokinių patikrą dėl užkrečiamųjų ligų
  • Teikti siūlymus Mokyklos vadovui dėl aplinkos taršos kontrolės

(Veiklos įgyvendinimo algoritmas, siekiant įgyvendinti užkrečiamųjų ligų ir jų plitimo profilaktikos priemones pagal kompetenciją)

 2. Dalyvauti įgyvendinant užkrečiamosios ligos židinio ar protrūkio kontrolės priemones

  • Gaunama informacija iš NVSC apie užkrečiamosios ligos atvejį Mokykloje ir informacija,  kaip elgtis esamoje situacijoje
  • Vykdyti NVSC gautus nurodymus
  • Susiderinus su Mokyklos vadovu, organizuoti Mokyklos bendruomenės informavimą
  • Atlikti kitą šios Funkcijos įgyvendinimui reikšmingą veiklą

 (Veiklos įgyvendinimo algoritmas, siekiant dalyvauti įgyvendinant užkrečiamosios ligos židinio ar protrūkio kontrolės priemones)

Daugiau informacijos

 

 

 

Informacijos šaltiniai:

  • Sveikatos priežiūrą mokyklose vykdančių visuomenės sveikatos specialistų funkcijų, vykdomų pagal visuomenės sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašą, metodinės rekomendacijos
  • MB „Audito projektai“, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilnius, 2020

Siekiant reikšmingai pagerinti vaikų maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Jame nustatyta, kad vaikai ugdymo įstaigose privalo gauti tik šviežią (tą pačią dieną pagamintą), kokybišką bei sveikatai palankų maistą.

Šios tvarkos vykdymo priežiūrą atlikti pavesta vietiniams stebėtojams (visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims ugdymo įstaigoje). Taip pat numatyta išorinė kontrolė, kurią vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei visuomenės sveikatos centrai.

Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose (įskaitant ikimokyklines įstaigas) visada gautų subalansuotą maitinimą, internete paskelbti pavyzdiniai fiziologines normas atitinkantys valgiaraščiai ir patiekalų receptūros. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba derina vaikų maitinimo nuostatų laikymąsi, tikrina individualiai parengtų valgiaraščių atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir mitybą bei užtikrinti pakankamą su maistu gaunamų maistinių medžiagų ir energijos kiekį, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos yra skirtos individualios mitybos ir organizuotų kolektyvų (ugdymo, krašto apsaugos, socialinės globos, įkalinimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir pan.) subalansuotam maitinimui planuoti ir vertinti bei statistikai ir stebėsenai vykdyti.

Valgiaraštis – numatomų patiekti vartojimui dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas su išeigomis, energine ir maistine verte. Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Valgiaraštis turi būti sudaromas atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas ir įstaigoje praleidžiamą laiką. Galimas nuokrypis nuo rekomenduojamos paros normos yra 5 proc. Įstaigose maitinimai yra skirstomi į: pusryčius, priešpiečius, pavakarius ir vakarienę. Įstaiga gali pasirinkti maitinimo modelį: 3 pagrindiniai maitinimai  arba 4 valgymų maitinimas.

 

Papildoma informacija:

Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas
Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigu valgiaraščių sudarymui
Pritaikyto maitinimo žingsniai
Mokinių maitinimo organizavimo Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, tvarkos aprašas
Atlyginimo dydžio nustatymo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklose tvarkos aprašas

 

Kilus klausimams kreipkitės į mitybos specialistę Živilę Skuodienę telefonu 8 605 56358 arba el. paštu zivile.skuodiene@visuomenessveikata.lt

Skip to content