ŽIV ir AIDS: ką turėtume žinoti

ŽIV ir AIDS: ką turėtume žinoti

Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 m. Šiais metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

1981 metais buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis ir vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą.

Šiais metais, užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje užfiksuoti 119 naujų ŽIV infekcijos atvejų  (86 vyrai ir 33 moterys), tai 16 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (135). Klaipėdos apskrityje užfiksuota 15 naujų atvejų, Klaipėdos rajone – 4. ULAC duomenimis, iš viso iki šių metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje užregistruotas 3291 ŽIV užsikrėtęs asmuo, iš jų vyrų beveik keturis kartus daugiau (2606 vyrai ir 685 moterys).

Pastebėta, kad keičiasi ŽIV plitimo būdas, t.y. daugėja asmenų užsikrėtusių ŽIV lytinių santykių metu, lyginant su švirkščiamųjų narkotikų vartojimo užsikrėtimo būdu. Švirkščiamųjų narkotikų vartojimo užsikrėtimo būdu 2013-2018 metais Klaipėdos apskrityje galimai užsikrėtė 60,6 proc. visų sergančiųjų, lytinių santykių metu – 26,7 proc. sergančiųjų.

Vienas iš globalių Jungtinių Tautų tikslų, nustatytų UNAIDS strategijoje, – iki 2030 m. įveikti AIDS epidemiją. Siekiant šio tikslo vienas iš svarbiausių vaidmenų priklauso ir ateityje priklausys bendruomenėms, todėl šių metų  pasaulinės AIDS dienos šūkis “Bendruomenė vaidina lemiamą vaidmenį”.

Faktai apie ŽIV ir AIDS

  • ŽIV ir toliau išlieka pagrindine pasauline visuomenės sveikatos problema. Iki šiol ši liga nusinešė daugiau nei 32 mln. gyvybių. Tačiau padidėjus galimybei naudotis veiksminga ŽIV diagnostika, gydymu ir priežiūra, įskaitant oportunistines infekcijas, ŽIV infekcija tapo valdoma lėtine sveikatos liga, leidžiančia ŽIV sergantiems žmonėms gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą.
  • 2018 m. pabaigoje pasaulyje gyveno maždaug 37,9 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių.
  • Dėl suderintų tarptautinių pastangų reaguoti į ŽIV, pagalbos aprėptis nuolat didėja. 2018 m. 62% suaugusiųjų ir 54% vaikų, užsikrėtusių ŽIV mažų ir vidutinių pajamų šalyse, gydėsi visą gyvenimą trunkančiu antiretrovirusiniu gydymu.
  • Didžioji dauguma (82 proc.) nėščių ir krūtimi maitinančių moterų, sergančių ŽIV, taip pat yra gydomos antoretrovirusiniu gydymu, kas ne tik saugo jų sveikatą, bet ir užtikrina ŽIV perdavimo jų naujagimiams prevenciją.
  • Dėl ŽIV prevencinių paslaugų spragų 2018 m. nuo ŽIV susijusių priežasčių mirė 770 000 žmonių, o 1,7 mln. žmonių buvo naujai užkrėsti.

 

Pirmiausia dėl ŽIV rekomenduojama pasitikrinti:

  • asmenims, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiais ŽIV;
  • asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas;
  • vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais;
  • asmenims, turintiems vieną ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių per mėnesį;
  • sergantiems sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir lytinių organų pūsleline;
  • asmenims, patyrusiems lytinę prievartą;
  • tikslinėms grupėms (jūreiviai, tolimųjų reisų vairuotojai, viešąjį saugumą užtikrinantys tarnybų pareigūnai, medikai ir kt.).

 

Detalesnė informacija apie ŽIV/AIDS čia.

 

 

Informacijos šaltiniai:

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Pasaulio sveikatos organizacija