Sveikatos stiprinimas darbe

Sveikatos stiprinimas darbe

Darbo vietose praleidžiame apie 60 % aktyvaus dienos laiko. Labai dažnai darbas būna vienodo intensyvumo, pvz., sėdimą darbą dirbantieji didesnę darbo laiko dalį būna nejudrūs, sėdi viena poza. Stovimą, fizinį darbą dirbantys žmonės dažnai turi atlikti nepatogius, pasikartojančius judesius ir pan. Visa tai lemia kaulų ir raumenų sistemos, širdies ar kitų ligų priežastis, nutukimą. Todėl domėtis ir rūpintis savo sveikata turi tiek darbuotojas, tiek darbdavys.

Darbdaviai turi daug galimybių didinti darbuotojų fizinį aktyvumą. Nustatyta, jog darbovietėse organizuojamos paprasčiausios vaikščioti skatinančios ir individualios konsultavimo intervencijos gali padidinti ilgalaikį darbuotojų fizinį aktyvumą. Vaikščioti skatinančios intervencijos – vienos dažniausių fizinio aktyvumo skatinimo darbe intervencijų. Jos padeda didinti darbuotojų per dieną nueinamų žingsnių skaičių ir bendrą fizinį aktyvumą, ypatingai tais atvejais, kai yra taikomos fiziškai mažiau aktyviems darbuotojams. Tačiau labai gaila, kad sveikatos stiprinimo veiklose darbe sutinka dalyvauti vidutiniškai tik kas trečias darbuotojas, o atsisakymo dalyvauti priežastimi dažniausiai nurodomi tokie veiksniai: laiko trūkumas, dideli reikalavimai darbe, susidomėjimo stoka.

Kas yra sveikatos stiprinimas darbe?

 

Sveikatos stiprinimas darbe – tai suderintos darbdavių, darbuotojų ir visuomenės pastangos dirbančiųjų sveikatai ir gerovei gerinti. Visa tai apima:

  • darbo organizavimo tobulinimas (lankstus darbo grafikas, nuotolinis darbas, galimybės mokytis, moderni darbo įranga ir kt.);
  • darbo aplinkos gerinimas (kolegų parama, rūpinimasis sveiku maistu darbinėje aplinkoje, į tai įtraukiant darbuotojus);
  • darbuotojų skatinimas dalyvauti sveikatingumo veiklose (sporto grupių organizavimas);
  • asmeninio tobulėjimo skatinimas (pagalba turintiesiems žalingų įpročių).

 

Patikimais įrodymais pagrįsta, kad yra efektyvu skatinti fizinį aktyvumą darbo vietose taikant daugelio komponentų poveikio metodus, kurie turėtų apimti šiuos elementus:

  • specialius darbuotojų kursus ir ilgalaikes pratybų programas;
  • darbo ir gamybinius procesus (pavyzdžiui, pratybų ar poilsio pertraukos);
  • specializuotą infrastruktūrą, kuri skatintų fizinį aktyvumą darbe (pavyzdžiui, aktyvaus poilsio kambariai su įrengtais treniruokliais ar kitais įrenginiais, dviračių stovai prie pastato).

 

Kodėl darbdaviui naudinga rūpintis darbuotojo sveikata?

  • Sumažėja nedarbingumo lygis ir darbuotojų kaita.
  • Sumažėja streso lygis darbe.
  • Sumažėja nelaimingų atsitikimų darbe skaičius.
  • Padidėja produktyvumas.
  • Padidėja darbuotojų motyvacija ir pasitenkinimas.
  • Geresni įmonės rezultatai.
  • Gerėjantis įmonės įvaizdis ir darbuotojų lojalumas.
  • Lengviau randama naujų darbuotojų.
  • Pagerėja santykiai tarp vadovų ir darbuotojų.

 

Informaciją parengė Klaipėdos rajono savivaldybės

visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Iveta Bliudsukytė

Informaciniai šaltiniai:

Kaip efektyviai plėtoti įvairių amžiaus grupių žmonių fizinį aktyvumą ir stiprinti jų sveikatą – geroji užsienio šalių patirtis. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, 2019 m.

Sveikatą stiprinti darbe padedančio fizinio aktyvumo žinių klausimyno parengimas. Higienos institutas. L. Pilipavičienė., S. Vainauskas „Visuomenės sveikata“. 2019/3 leidinys.

www.hi.lt