Ar galiu pakeisti savo elgesį?

Lietuvoje 2019 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad reguliariai rūko maždaug kas penktas gyventojas, o alkoholį bent kas savaitę vartoja vienas iš dešimties. Toks piktnaudžiavimas gali sukelti įvairių problemų, tokių kaip priklausomybė, psichozė, piktybiniai augliai. Taigi, svarbu laiku keisti rizikingą elgesį, suprasti, kodėl vieni pamatę pažeistus nuo rūkymo plaučius nedelsiant meta rūkyti, o kitiems tai nedaro jokios įtakos. Šiame straipsnyje apžvelgsime dvi populiariausias metodikas, kaip jaunimas keičia savo elgesį, ir pateiksime pavyzdžių.

Sveikatos įsitikinimų modelis

 

Rizikos supratimas ir vertinimas yra šio modelio esminė dalis. Modelis pagrįstas įsitikinimu, kad mūsų elgsena paremta logika ir esminis dalykas ko siekiame – naudos savo sveikatai. Kai svarstome elgesio keitimo galimybę, atliekame sąnaudų ir laukiamos naudos analizę:

  • ligos ar traumos tikimybę (asmeniškai);
  • ligos ar traumos sunkumą;
  • galimą elgsenos pakeitimo veiksmingumą (efektyvumą);
  • asmeninę naudą.

Sveikatos įsitikinimų modelis paremia nuostatas, kad išorinės jėgos („signalas veikti“) gali paveikti ir sustiprinti motyvaciją ar elgesio pokyčius, todėl, pateikiant faktus apie osteoporozę ir jos pasekmes sveikatai bei gerovei, galima pakeisti asmens įsitikinimus (įtikinti, kad osteoporozė yra rimta liga) ir sustiprinti motyvaciją keisti savo elgseną, nes, kad keistų elgseną, žmogus turi:

  • norėti pasikeisti;
  • jausti dabartinio elgesio žalingą poveikį sveikatai;
  • tikėti, kad pokyčiai jam bus naudingi, nepaisant kai kurių neigiamų aplinkybių;
  • jaustis kompetentingu įgyvendinti pokyčius.

Pavyzdžiui, jaunuolis bus daugiau linkęs mesti rūkyti, jeigu žinos žalingas rūkymo pasekmes sveikatai ir manys, kad yra realus pavojus jam susirgti, pavyzdžiui, plaučių vėžiu. Tuomet jis matys realią metimo rūkyti naudą sveikatai (ir ne tik sveikatai). Taip pat tokiu pačiu principu veikia ir užrašai ir paveikslėliai ant cigarečių pakelių.

Elgesio keitimo stadijų modelis

 

Žmonės paprastai savo elgsenos nekeičia staiga, visiškai ir visam laikui. Elgesio keitimo stadijų modelis parodo, kad vykstantys elgesio pokyčiai nėra vienkartinis veiksmas, o yra ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ir metus.

Bandantieji keisti elgesį patiria penkias skirtingas proceso stadijas:

1. Iki svarstymo – šioje stadijoje elgesio pokyčiai nedomina ir apie elgesio keitimą jis negalvoja;

2. Svarstymo – įgytos žinios ar asmeninė patirtis keičia požiūrį, asmuo pradeda galvoti apie elgesio pokyčius, tačiau jis dar nepasiruošęs veikti ir šioje stadijoje gali likti kurį laiką;

3. Pasirengimo – šioje stadijoje asmuo brandina motyvus ir pradeda planuoti elgesio pokyčius, remdamasi elgsenos keitimo patirtimi praeityje;

4. Veiksmų – asmuo pakankamai motyvuotas, bando pakeisti elgesį, bet ne visada sėkmingai;

5. Palaikymo – įtvirtinami elgesio pokyčiai, kurie išlieka ilgą laiką

6. Atkryčio.

Kiekvienas asmuo turi skirtingą motyvaciją keistis priklausant nuo to, kokioje stadijoje jis yra.

Tyrimai rodo, kad asmens nusiteikimas keisti savo elgesį yra veiksnys, tiksliausiai prognozuojantis, ar bus imtasi konkrečių veiksmų, todėl elgesio keitimo stadijų modelis ir nagrinėja besikeičiančią motyvaciją. Jis sėkmingai taikomas kovojant su priklausomybėm nuo tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, taip pat puikiai tinka didinant asmens fizinį aktyvumą, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius.

Perskaičius apie šiuos modelius, jūsų elgesys nepasikeis, tačiau viskas prasideda nuo gebėjimo suprasti, kad elgesį galime pakeisti.

__________________________________________________

Jaunuoli gali nemokamai, anonimiškai bei konfidencialiai konsultuotis su jaunimo koordinatore:

El. paštu: greta.rackauskaite@visuomenessveikata.lt;

Telefonu:  +37065993739

Arba susitarti kontaktinei konsultacijai:

  • Klaipėdos g. 11, Gargždai;
  • Klaipėdos g. 4 – 2, Priekulė;
  • Šermukšnių g. 3, Veiviržėnai.

Sek aktualias naujienas:

 

Finansuojama iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinat projektą „ Adaptuoto ir išplėsto jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (jpspp) teikimo modelio įdiegimas akmenės, klaipėdos ir raseinių rajonų savivaldybėse”

____________________________________________________

Informaciją parengė Greta Račkauskaitė, jaunimo sveikatos koordinatorė

Literatūros šaltiniai:



Skip to content