Europos imunizacijos savaitė – vaikų skiepijimas

Europos imunizacijos savaitė – vaikų skiepijimas

Š. m. balandžio 26 d. – gegužės 2 d. minima Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas – gerinti visuomenės supratimą apie teikiamą skiepų naudą ir svarbą, užkertant kelią vakcinomis valdomų ligų ir jų sukeliamų komplikacijų plitimui.

Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje, o vakcinomis šiandien galime kontroliuoti daugiau nei 25 ligas. Primename, kad skiepijimas yra svarbus visoms amžiaus grupėms, todėl rekomenduojame aktyviai domėtis vakcinomis valdomų ligų specifine profilaktika ir nepasikliauti skleidžiama nepagrįsta informacija.

Skiepijimo esmė – sužadinti kūdikio imuninės gynybos sistemas, nesukeliant žymesnių klinikinių požymių. Tam vartojamos vakcinos – natūralios substancijos, t. y. mikroorganizmai ar jų komponentai. Paskiepijus sužadinama visiškai natūrali imuninė reakcija, dauguma atvejų nesiskirianti nuo tos, kuri kyla sergant infekcine liga. Vaikai yra imunizuojami per kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius, kadangi vakcinomis valdomomis ligomis užsikrečia būdami labai maži.

Kai vaikai užsikrečia vienu virusu, jie negali taip pat lengvai kovoti su kitais virusais ar bakterijomis. Pavyzdžiui, susirgę vėjaraupiais, vaikai yra jautresni bakterinėms infekcijoms (pvz., A grupės streptokokui). O tymais užsikrėtę vaikai yra jautresni bakterijoms sukeliančioms kraujo infekcijas (sepsiui). Vakcinose infekcijų sukėlėjai yra taip nuslopinti, kad jie negali susilpninti imuninės sistemos. Paskiepytiems vaikams negresia didesnė nei neskiepytiems vaikams kitų infekcijų (kalbama apie vakcinomis nekontroliuojamas infekcijas) rizika.

Kuomet bus užmiršta skiepų nauda ir žmonės nebesiskiepys, vis daugiau žmonių susirgs ir platins infekcijas kitiems. To pasekmė – padidėjęs sergamumas, mirtingumas, komplikacijų skaičius. Japonijos pavyzdys: 1974 m. Japonija sėkmingai įgyvendino kokliušo vakcinacijos programą, kuomet net 80 proc. japonų vaikų buvo paskiepyta šia vakcina. Tais metais buvo užregistruota tik 393 kokliušo ligos atvejų ir neužregistruotas nei vienas mirties atvejis. Tačiau praėjus keleriems metams pasklido gandai, jog vakcinuotis nuo kokliušo daugiau nebereikia, jog vakcina galimai nesaugi ir 1976 m. buvo paskiepyta tik 10 proc. vaikų. 1979 m. Japonija išgyveno didžiulę kokliušo epidemiją, kuomet buvo registruota 13 tūkst. susirgimų kokliušu ir net 41 mirties atvejis. 1981 m. vyriausybė pradėjo vakcinaciją nuo kokliušo ir šios ligos atvejų skaičius ženkliai sumažėjo.

Tyrimai rodo, kad vaikams ir netgi kūdikiams galima leisti keletą vakcinų atliekant keletą dūrių vienu kartu. Suleisti keletą vakcinų vienu metu yra saugu netgi naujagimiams. Kombinuotos vakcinos apsaugo jūsų vaikus daugiau nei nuo vienos užkrečiamosios ligos suleidžiant vakcinas vienu dūriu. Tai leidžia sumažinti dūrių skaičių ir apsilankymų pas gydytoją skaičių.

Minėdami Europos imunizacijos savaitę, ULAC specialistai ragina visuomenę ir sveikatos priežiūros darbuotojus aktyviau domėtis užkrečiamųjų ligų profilaktika, nepasikliauti kuriamais mitais ir skleidžiama nepagrįsta informacija.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacija



Skip to content