Fizinio aktyvumo nauda sergantiems epilepsija

Fizinio aktyvumo nauda sergantiems epilepsija

Epilepsija yra lėtinė liga, kuri neigiamai veikia kasdienį žmogaus gyvenimą. Su epilepsija susijusios būklės riboja asmenų fizinį aktyvumą, išsilavinimo ir socialines galimybes. Sergantieji dažniau patiria miego sutrikimų, nerimą, depresiškumas pasireiškia kur kas dažniau nei sveikiems asmenims. Tai dažniausias lėtinis nervų sistemos sutrikimas, 10 kartų dažnesnis už išsėtinę skle­rozę ir 100 kartų dažnesnis už motorinio neurono ligas. Epilepsija dažniausiai susergama pirmaisiais tri­mis gyvenimo dešimtmečiais, kasmet epilepsija pasitaiko 30–50 su­augusiųjų ir apie 70–80 vaikų iš 100 000 atitinka­mos amžiaus grupės gyventojų.

Epilepsija yra lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais epilepsijos priepuoliais. Epilepsijos priepuoliu vadinamas paroksizminis stereotipinis sąmonės, elgesio, emocijų, motori­kos, jutimų ar suvokimo sutrikimas dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. Epilepsijos diagnozei reikia bent dviejų sąlygų – epilepsijos priepuoliai turi būti savaiminiai ir pasikartojantys.

Žinoma, kad epilepsijai būdingi savaiminiai priepuoliai, tačiau tam tikromis sąlygomis jie linkę pasireikšti dažniau, todėl asmuo turi žinoti priepuolių riziką didinančius veiksnius. Tai emocinis stresas, nuovargis ir miego trūku­mas, alkoholis ar jo abstinencija, metaboliniai sutrikimai, kai kurie vaistai ir toksininės medžiagos, karščiavimas vaikams, kai kurioms epilepsijos formoms miego būdravimo ciklas (įmigimas – Rolando epilepsijai ir į ją panašioms formoms). Išaiškinus priepuolius sukeliančius veiksnius, galima ne tik tiksliau nustatyti ligos formą ir parinkti  gydymą, bet ir apsisaugoti nuo priepuolių reguliuojant gyvenimo būdą.

Visi mes žinome, kad bet koks fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, taip pat gali sumažinti epilepsija sergančių asmenų stresą ir įtampą, be to, užsiimant sportine veikla, galima sumažinti ir priepuolių pasikartojimą.

Nors epilepsija sergantiesiems yra leidžiama užsiimti daugeliu sporto rušių, pastebimas mažas sergančiųjų fizinis aktyvumas. Tam, kad epilepsija sergantieji yra linkę sportuoti mažiau nei kiti žmonės, gali būti keletas priežasčių:

  • priepuolių baimė;
  • šalutinis vaistų poveikis, pavyzdžiui, bloga pusiausvyra ar koordinacija, mieguistumas ar nuovargis;
  • susirūpinimas saugumu, pavyzdžiui, susižeidimai dėl traukulių ar tam tikros veiklos.

 

Kodėl fizinis aktyvumas yra svarbus?

 

Anksčiau atliktas epilepsijos ir fizinio aktyvumo tyrimas parodė, kad reguliari mankšta suteikia fizinę ir emocinę naudą epilepsija sergantiems žmonėms. Viename iš žurnalų buvo pristatytas tyrimas, kuriame pranešama apie bendrą mankštos ir psichinės sveikatos naudą bei apie tai, kaip mankšta gali pagerinti priepuolių kontrolę. Tyrėjai daro išvadą, kad epilepsija sergantys žmonės turėtų būti skatinami sportuoti ir palaikomi jų globėjų ir sveikatos priežiūros komandos. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms mankšta gali:

  • pagerinti traukulių kontrolę;
  • sumažinti kai kurių vaistų šalutinį poveikį;
  • pagerinti nuotaikos sutrikimus, susijusius su epilepsija, įskaitant sumažinti depresiją ir nerimą;
  • pagerinti miegą, mąstymą, atmintį, dėmesio koncentraciją;
  • pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

 

Tačiau svarbu nepamiršti, kad saugumas visada yra svarbiausias dalykas, kai reikia naudotis bet kokio lygio gebėjimais. Žemiau pateikiami veiksmai, kurių reikia imtis norint užtikrinti, kad atsidurtumėte kuo saugesnėje padėtyje.

  1. Pirmiausia pasitarkite su gydytoju, medicinos komanda, globėjais. Nepradėkite mankštos programos be savo gydytojo leidimo.
  2. Dėvėkite medicininę perspėjimo apyrankę arba turėkite su savimi asmens tapatybės dokumentą, kuriame nurodytas Jūsų vardas, sveikatos būklė, vaistai, alergijos ir skubios pagalbos kontaktai.
  3. Pasinerkite į savo sėkmės istoriją. Prieš nerdami gilyn, įsitikinkite, kad ir kiti gyvenimo būdo įpročiai yra tvarkingi. Ar Jūs pakankamai miegate (daugiau nei 8 valandas per parą)? Ar tinkamai maitinatės? Ar savo kasdienybėje valdote stresą? Įsitikinę, kad Jūsų kūnas yra tinkamai pailsėjęs, būsite geriau pasirengę saugiai siekti savo tikslų.
  4. Klausykite savo kūno ir sekite rezultatus. Ne kiekviena diena yra tokia pati. Vienomis dienomis turėsite daugiau energijos, kitomis – mažiau. Gerbkite savo kūną ir duokite poilsio tada, kai jo reikia.
    • Paprastai mūsų kūnas duoda ženklų apie tai, kas mums gerai ar blogai. Aprašykite treniruotės metu atliktą darbą ir tai, kaip jaučiatės prieš, per ir po to.
    • Matydami pažangą būsite labiau motyvuoti tobulėti. Eidami į treniruotes galėsite ne tik pajausti savo būklės pagerėjimą, bet ir jį pamatyti.
    • Taip pat galite stebėti savo gyvenimo būdo įpročius, kurie lemia geras ar ne tokias geras dienas. Pvz., jei Jūs miegate tik 6 valandas, tikėtina, kad Jūsų energija nukentės kitą dieną. Arba, jei vakare suvalgysite daug cukraus, tikėtina, kad kitą dieną nesijausite itin gerai.
  5. Pradėkite nuo mažo intensyvumo fizinės veiklos. Kartais žmonės yra sutrikę ir nežino, nuo ko pradėti ir kokia veikla jiems gali būti geriausia. Pradėkite atlikdami nedidelius savo dienos pakeitimus. Tai padės išsiugdyti įpročius, kad padidėtų Jūsų kasdienis aktyvumas. Tai neturi būti sudėtingi pratimai ir jie neturi užtrukti kelias valandas. Pavyzdžiui, kasdien nueikite keletą kilometrų Jums įprastu tempu. Jei manote, kad mankštintis salėje jau esate pasiruošę, tačiau dar trūksta pasitikėjimo ir saugumo jausmo, apsvarstykite galimybę dirbti su treneriu.
  6. Pradėkite savo mankštos programą su priežiūra arba padarykite ją linksma ir pakvieskite savo draugus ar šeimos narius prisijungti. Treniruotės kartu su kitais padeda visiems ir gali labiau motyvuoti.
  7. Jei lankotės sporto salėje, būtinai pasikalbėkite su treneriais apie savo epilepsiją ir pasidalinkite reagavimo į traukulius planu bei pirmosios pagalbos patarimais, jei priepuoliai nėra kontroliuojami. Praneškite artimiesiems, kur Jūs einate. Jei negalėsite gauti skubios pagalbos, turėkite su savimi telefoną.
  8. Venkite naudoti ėjimo takelį, jei Jūsų priepuoliai nėra kontroliuojami. Kritimas ant bėgtakio gali sukelti rimtų sužalojimų. Geriau bėgti lauke ar trasoje.

 

Epilepsija sergantys žmonės sportuodami gauna tokią pačią naudą sveikatai kaip ir kiti, be to, epilepsija sergantiems žmonėms užsiimant fizine veikla padidėja ištvermė ir jėga, pagerėja medžiagų apykaita, nuotaika, socialinis gyvenimas, sumažėja stresas, geriau išsimiegama. Žmogus jaučiasi visavertis ir labiau pasitikintis savimi.

 

Informaciją parengė Klaipėdos rajono savivaldybės

visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Iveta Bliudsukytė

Informacijos šaltiniai:

Lietuvos sergančiųjų epilepsija sąjunga „EPILĖ“

www.ncbi.nlm.nih.gov

www.epilepsy.com