Fizinis aktyvumas – puiki priemonė norint išvengti griuvimų

Fizinis aktyvumas – puiki priemonė norint išvengti griuvimų

Pastarųjų dešimtmečių Lietuvos, kaip ir kitų Europos šalių, demografinės raidos būdingas bruožas – gyventojų senėjimas. Pasaulyje didėjant senyvo amžiaus gyventojų skaičiui ir ilgėjant gyvenimo trukmei, labai svarbu kuo ilgiau neprarasti savarankiškumo ir gyvenimo kokybės.

Senėjimas lemia pablogėjusį gebėjimą išlaikyti kūno padėtį, sensorinių sistemų funkcijos pablogėjimą, sumažėjusią raumenų apimtį, masę ir jėgą, raumenų skaidulų skaičių, motorinių vienetų pokyčius, laikysenos pakitimus ir sumažėjusią pusiausvyros kontrolę. Pastaroji funkcija – pusiausvyra – turi labai svarbią įtaką žmogaus gebėjimui judėti. Nepriklausomai nuo amžiaus, nesugebančiam išlaikyti pusiausvyros asmeniui sunku arba visai neįmanoma vaikščioti ir apsitarnauti, todėl jam būtina nuolatinė pagalba ir globa.

Viena aktualiausių problemų vyresniame amžiuje yra griuvimai, kuriuos sąlygoja įvairios priežastys. Bet kurio pusiausvyros komponento veiklos nusilpimas žmogaus organizmui senstant mažina stabilumą ir trikdo eiseną, o tai padidina riziką griūti. Nors griuvimai būdingi įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau vyresniame amžiuje griuvimų pasekmės, tokios kaip fiziniai sužalojimai, lūžiai, rimtesnės. Dėl to sumažėja asmenų savarankiškumas kasdienėje veikloje, didėja priklausomybė nuo kitų, mirštamumas, rizika pakliūti į sveikatos priežiūros instituciją. Kitos rimtos griuvimų pasekmės – sumažėjęs judrumas, baimė pargriūti dar kartą, depresija ir socialinė izoliacija.

Daugelis griuvimų pasitaiko užsiimant įprasta kasdienine veikla: einant, sėdantis, stojantis, lenkiantis ko nors siekiant ir dirbant namų ruošos darbus. Dažniausiai tai yra odos nubrozdinimų, kraujo išsiliejimų, mėlynių, sausgyslių patempimų, žaizdų, galvos traumų, kaulų lūžių priežastis, sukelia trumpalaikę ar pastovią žmogaus negalią ar net mirtį. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pradėti domėtis, kaip to galima išvengti.

Svarbi ir efektyvi priemonė – fizinis aktyvumas. Net nėra abejonių, kad pakankamas vyresnio amžiaus asmenų fizinis aktyvumas padeda jiems ne tik išlaikyti savarankiškumą, bet leidžia visokeriopai ir pilnavertiškai naudotis gyvenimo funkcinėmis galimybėmis. Netgi visiškai nesudėtingi pratimai gerina raumenų funkciją, o sudarytos fizinio aktyvumo programos ne tik padidina raumenų jėgą, bet gerina ir vidaus organų veiklą. Visą gyvenimą buvę neaktyvūs asmenys, sulaukę senyvo amžiaus ir pradėję mankštintis, taip pat pajunta teigiamus rezultatus. Raumenų stiprinimo treniruočių efektyvumas, net ir vyresnio amžiaus žmonėms, yra įrodytas. Treniruotėje turėtų būti pabrėžiami judesių tipai dažnai pasitaikantys kasdieninėje veikloje. Jėgos ir pasipriešinimo treniruotės pagyvenusiems žmonėms didina raumenų jėgą, ėjimo ištvermę, pagerina širdies veiklą, o tai betarpiškai mažina griuvimų tikimybę.

 

Informaciją parengė Klaipėdos rajono savivaldybės

visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Iveta Bliudsukytė

Informacijos šaltiniai:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14672821

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12657454

https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/03/467-1626-1-SM.pdf

http://www.gerontologija.lt/files/edit_files/File/pdf/2014/nr_3/2014_193_199.pdf

https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/02/339-1272-1-PB.pdf