Gruodžio 15 d. – tarptautinė arbatos diena!

Gruodžio 15 d. – tarptautinė arbatos diena!

Arbata yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje tarp įvairių amžiaus grupių. Kasdien pasaulyje suvartojama daugiau nei 3 milijardai puodelių arbatos tad nenuostabu, jog metuose egzistuoja ypatinga diena, skirta būtent šiam gėrimui. Tai-gruodžio 15-oji, Tarptautinė arbatos diena.

Arbata vadinami perdirbti bei išdžiovinti kininio arbatmedžio lapai-arbatžolės, taip pat bet koks vaisių ar žolelių gėrimas. Kininis arbatmedis (Camellia sinensis (L.) Kuntze) – tai visžalis augalas, iš kurio lapelių gaunamos ir žalioji, ir juodoji arbatos. Skirtumas yra surinktų lapų tolimesniame apdorojimo procese. Žalioji arbata yra gaunama arbatos lapelius garinant ir džiovinant. Tokiu būdu yra stabdomi fermentacijos procesai, o juodosios arbatos apdorojimo atveju šie procesai yra kaip tik sukeliami. Dėl šių skirtumų skirtingos arbatos rūšys tarpusavyje skiriasi tiek kiekybinėmis, tiek kokybinėmis sudėtimis. Priklausomai nuo Kininio arbatmedžio lapų žaliavos apdorojimo etapų, gaunamos arbatos klasifikuojamos į 4 skirtingų arbatų rūšis:

Lietuvoje arbatos diena nėra masiškai švenčiama, o tik simboliškai minima kavinėse, kurios dažnai gruodžio 15 dieną arbatoms siūlo akcijų ar klientus pavaišina puodeliu šio gėrimo nemokamai. O mes, savo ruožtu, pateikiame keletą įdomių faktų apie visą gyvenimą mus lydinčią arbatą.

 

 

  • Naujausi tyrimai rodo, kad arbata, ypač žalioji, padeda išvengti kai kurių vėžio formų, palengvina kvėpavimą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, normalizuoja padidėjusį kraujo spaudimą, padeda kontroliuoti svorį, naikina bakterijas bei virusus.
  • Arbata – tiek žalia, tiek juoda – turi kofeino. Tačiau tai tik pusė tos kofeino dozės, kuri randama kavoje, apie 30 – 55mg puodelyje (per dieną patartina suvartoti ne daugiau 300mg kofeino).
  • Baltoji arbata turi žymiai mažiau kofeino nei žalioji.
  • Teaninas yra unikali medžiaga, randama arbatoje – ši medžiaga smegenis veikia atpalaiduojančiai, tačiau nemažina darbingumo, palaiko budrumą.
  • Be tradicinių juodosios, žaliosios, baltosios ir pan. arbatų yra ir vaistažolių arbatos. Lietuviams įprastos čiobrelių, mėtų, melisų, ramunėlių arbatos. Šaltuoju metų laiku jos tikrai paįvairina mėgstamų šiltų gėrimų sąrašą, tačiau arbatų reikėtų gerti saikingai. Pavyzdžiui, beržų lapų arbata yra naudinga, gali padėti detoksikuoti organizmą, bet ji taip pat veikia kaip diuretikas, todėl, jei gersime ją ilgai, neteksime daug skysčių ir galime pakenkti savo inkstams. Viskas su saiku!
  • Arbatas reikėtų priprasti gerti nesaldintas. Praktika rodo, kad nors gerdami saldžią arbatą gausime daugiau kalorijų, sotumo nepajusime, o bendrą per dieną suvartotų kalorijų skaičių padidinsime. Taigi, daugiau žalos nei naudos.
  • Medų patartina dėtį į šiek tiek pravėsusią arbatą. Tam, kad išlaikytų savo savybes, medus negali būti kaitinamas virš 40°C, t.y. medaus kaitinimas virš 40°C keičia medaus struktūrą ir mažina jo kokybę, sunaikinami meduje esantys enzimai.
  • Juodąją ir raudonąją arbatą patariama užpilti vos užvirusiu, o baltąją ir žaliąją – žemesnės temperatūros vandeniu. Plikyti arbatą rekomenduojama porcelianiniame arbatinuke su 70°C temperatūros vandeniu. Tonizuojančiai arbatai gauti ji plikoma apie 3 minutes, o raminančiai – apie 5–6 minutes.
  • Arbatos privalumas – ją galite įskaičiuoti į per dieną išgeriamą skysčių kiekį!

 

 

Iliustracija iš: https://gopaldharaindia.com/different-types-of-tea/

Informaciją parengė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė