PARENGTA KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS STEBĖSENOS 2026 METŲ ATASKAITA – KUO GALIME PASIDŽIAUGTI IR KUR LAIKAS SUNERIMTI?
Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius tolygiai didėja – 2026 metų pradžioje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 71 652 gyventojai. 2025 m. duomenimis, savivaldybės gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 78,8 metus ir atitinka šalies vidurkį. Tačiau išlieka ryškus skirtumas tarp lyčių – mūsų rajono moterys gyvena vidutiniškai 8 metais ilgiau nei vyrai (moterys – 82,9 m., vyrai – 74,9 m.). Analizuojant mirtingumo struktūrą, pirmoje vietoje išlieka mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų (48,3 proc. visų mirčių), tačiau džiugina tai, kad nuo 2020 metų šis rodiklis nuosekliai mažėja. Analizuojant ligotumo struktūrą, vaikai ir jaunimas dažniausiai serga kvėpavimo sistemos ligomis, o gyventojai nuo 45 metų – kraujotakos sistemos ligomis. Verta atkreipti dėmesį į nuo 2020 m. didėjanti gyventojų ligotumą nuo endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų.
Šviesioji pusė: kuo galime pasidžiaugti ir kur lenkiame Lietuvos vidurkį?
1. Mažėjantis savižudybių skaičius: nuo 2022 metų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis mažėja, o nuo 2023 m. rodiklis geresnis nei Lietuvoje.
2. Per vienerius metus sumažėjo mirtingumas nuo išorinių priežasčių ir nuo 2023 m. rodiklis geresnis nei Lietuvoje.
3. 2025 m. nulis mirčių: neregistruota mirčių nuo paskendimo, pėsčiųjų mirčių nuo transporto įvykių, kūdikių mirčių.
4. Mažėjantis išvengiamų hospitalizacijų rodiklis: nuo 2023 m. išvengiamų hospitalizacijų rodiklis mažėja, o nuo 2024 m. rodiklis geresnis nei Lietuvoje.
5. Sėkminga cukrinio diabeto kontrolė: nuo 2022 m. sergamumas II tipo cukriniu diabetu mažėja, o rodiklis geresnis nei Lietuvoje.
6. Per vienerius metus padidėjo žindomų kūdikių, išimtinai iki 6 mėn., vien motinos pienu ir 2025 m. rodiklis geresnis nei Lietuvoje.
Prioritetinės problemos: kur reikalingas didesnis dėmesys?
1. Mažas apsilankymų pas gydytojus skaičius. Klaipėdos rajono savivaldybė patenka į 2-ąją vietą Lietuvoje pagal mažiausią apsilankymų pas gydytojus skaičių (rajone – 6,8, šalyje – 9,6 apsilankymo vienam gyventojui). Nors teoriškai mažas vizitų skaičius galėtų rodyti gerą sveikatą, reali situacija kita – rajone auga bendras ligotumas. Šį fenomeną lemia tai, kad daugiau nei trečdalis rajono gyventojų yra prisirašę prie kitų savivaldybių pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (šalia esantis Klaipėdos miestas). Dažniausiai pas gydytojus lankosi miesto gyventojai ir senjorai (65 m. ir vyresni).
2. Pasyvus dalyvavimas prevencinėse programose. Klaipėdos rajono savivaldybė pagal gyventojų dalyvavimą krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
3. Mažėjančios vaikų skiepijimo apimtys. 2025 m., lyginant su 2024 m., 2 metų vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės apimtys sumažėjo nuo 86 proc. iki 77,5 proc. ir atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
Šios ataskaitos rezultatai rodo, kad problemų sprendimui reikalingas kryptingas darbas, kuris rajone bus įgyvendinamas remiantis specialistų rekomendacijomis. Tačiau tam, kad statistiniai rodikliai pasikeistų, vien institucijų pastangų neužteks – pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Todėl raginame rajono gyventojus nelaukti, kol užklups ligos, labiau rūpintis savo šeimos sveikata, laiku skiepyti mažuosius ir aktyviai naudotis nemokamomis prevencinėmis programomis.
Informaciją parengė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras