Pasaulinė diabeto diena

Pasaulinė diabeto diena

Kasmet lapkričio 14 dieną minima Pasaulinė diabeto diena. Tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena. Minėti Pasaulinę diabeto dieną pasiūlė Tarptautinė diabeto federacija ir Pasaulio sveikatos organizacija 1991 metais, siekdamos atkreipti dėmesį į pasaulinę šios ligos epidemiją.

Cukrinis diabetas yra lėtinė endokrininė metabolinė liga. Ją sukelia žmogaus organizme insulino sintezės, sekrecijos ir periferinio veikimo sutrikimas. Insulinas – hormonas, kurį gamina kasos beta-ląstelės. Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina gliukozės kiekį kraujyje. Žmonių, kurie serga pirmo tipo cukriniu diabetu, kasos beta-lastelės dėl įvairių priežasčių negamina insulino. Jeigu organizme yra pakankamai insulino, bet jis nėra periferijoje veiksmingai naudojamas, susergama antro tipo diabetu.

Dažniausia cukrinio diabeto forma – antro tipo diabetas. Juo serga suaugę ar vyresnio amžiaus žmonės, neretai per daug sveriantys. Antro tipo cukrinis diabetas ne visada yra gydomas insulino injekcijomis. Kartais ligą pavyksta kontroliuoti subalansuota dieta, kūno masės mažinimu, fiziniu aktyvumu. Jei šių priemonių nepakanka ligos kontrolei, skiriamas gydymas tabletėmis. Iš visų diabetu sergančių žmonių 90-95 % yra antro tipo ligoniai.

Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to žmonių, sergančių šia liga, organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Pirmo tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu, dažniausiai yra diagnozuojamas vaikams ir jaunuoliams.

Tarptautinė diabeto federacija didina supratimą apie diabeto poveikį šeimai ir kuria palaikymo tinklą nukentėjusiems asmenims bei skatina šeimos, artimųjų, pažįstamų vaidmenį valdant, prižiūrint ir šviečiant apie diabetą. Federacijos atliktas tyrimas atskleidė, kad tėvams yra sunku stebėti ir kontroliuoti ligą, kuria serga artimas žmogus. Nepaisant to, kad dauguma apklaustų žmonių turi diabetu sergantį šeimos narį, keturiems iš penkių tėvų yra sunku atpažinti įspėjamuosius ženklus. Vienas iš trijų jų visai nepastebi.

Diabeto požymiai:

  • dažnas šlapinimasis;
  • besaikis troškulys;
  • didėjantis alkis;
  • svorio mažėjimas;
  • nuovargis;
  • negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį;
  • suprastėjusi rega;
  • vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu);
  • plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas;
  • neryškus matymas;
  • dažnos infekcijos;
  • blogai gyjančios žaizdos.

Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali iš viso nejausti.

Keli rizikos veiksniai, susiję su 2 tipo diabetu, yra šie:

  • diabetas šeimos istorijoje;
  • antsvoris;
  • nesveika mityba;
  • fizinis neveiklumas;
  • didėjantis amžius;
  • aukštas kraujo spaudimas;
  • sutrikęs gliukozės toleravimas;
  • gestacinio diabeto istorija;
  • prasta mityba nėštumo metu.

 

Žinių apie diabetą stoka rodo, kad įspėjamųjų ženklų pastebėjimas yra ne tik tėvų problema, bet ir problema, turinti įtakos visai visuomenei. Tai kelia didžiulį susirūpinimą, nes 2 tipo cukrinio diabetas, nors jo požymiai yra lengvesni, yra labiausiai paplitusi ligos forma sukelianti apie 90% viso diabeto. Vienas iš dviejų šiuo metu diabetu sergančių žmonių nėra diagnozuotas.

Negydomas diabetas gali sukelti gyvenimą keičiančias komplikacijas. Tai apima aklumą, pėdų amputaciją, inkstų nepakankamumą, širdies smūgį ir insultą. Dėl diabeto 2017 m. mirė keturi milijonai žmonių. Svarbu laiku pastebėti įspėjamuosius diabeto ženklus ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl ligos kontroliavimo būdų ar reikiamo gydymo.

 

 

 

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Informacijos šaltiniai:

www.worlddiabetesday.org

https://www.who.int/health-topics/diabetes

http://www.dia.lt/laikrastis/40/index.html