26 Bal Prasideda Europos imunizacijos savaitė
Š. m. balandžio 26 d. – gegužės 2 d. minima Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas – gerinti visuomenės supratimą apie teikiamą skiepų naudą ir svarbą, užkertant kelią vakcinomis valdomų ligų ir jų sukeliamų komplikacijų plitimui.
Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje, o vakcinomis šiandien galime kontroliuoti daugiau nei 25 ligas. Primename, kad skiepijimas yra svarbus visoms amžiaus grupėms, todėl rekomenduojame aktyviai domėtis vakcinomis valdomų ligų specifine profilaktika ir nepasikliauti skleidžiama nepagrįsta informacija.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet vakcinacija išgelbėja nuo 2 iki 3 mln. asmenų nuo mirties visame pasaulyje.
Kodėl reikia skiepytis?
Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.
Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas.
Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų.
Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių:
-Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką.
-Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. Pvz., JAV praėjusio amžiaus VIII dešimtmečio pabaigoje ir IX dešimtmečio pradžioje sumažėjus vakcinacijos nuo tymų apimtims, registruotą virš 100 tymų sąlygotų mirčių, į ligonines buvo paguldytą 11 tūkst. asmenų
-Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį.
Labai daug neigiamos informacijos apie skiepus, kodėl turėčiau tikėti, kad jų reikia?
Specifinė, efektyviausia infekcinių ligų profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepijimų efektyvumas, saugumas, įtaka užkrečiamosioms ligoms yra senai įrodyta, nuolat atliekami tyrimai ir publikuojami rezultatai.
Patariame įrodymais grįstos informacijos ieškoti kompetentingų tarptautinių organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Europos Komisijos leidiniuose, bei mokslo žurnalų publikacijose.
Ar vakcinos yra veiksmingos?
Vienas geriausių vakcinos veiksmingumą įrodančių pavyzdžių yra 2 tipo Haemophillus influenzae B (Hib) vakcina, apsauganti nuo šios bakterijos sukeliamų ligų, kurių sunkiausia – meningitas (smegenų dangalų uždegimas). Pirmą kartą Hib vakcina buvo pradėta naudoti 1990 metais. Tuo metu JAV 2 tipo Haemophillus influenzae B mikrobas buvo pati dažniausia bakterinio meningito priežastis, kuri kiekvienais metais sukeldavo vidutiniškai 15 tūkst. susirgimų ir 400-500 mirčių. Susirgimų ir mirčių skaičius dešimtmečiais buvo pastovus. Pradėjus skiepyti Hib vakcina, susirgimų, sukeltų Haemophillus influenzae B, sumažėjo iki mažiau kaip 50 atvejų per metus. Dramatišką ligų, pvz., susirgimų tymais, kiaulyte, raudonuke, poliomielitu, difterija, stablige ir kokliušu sumažėjimą per keletą metų sąlygojo skiepai.
ULAC informacija