16 Bal Priklausomybė ir vaikų emocinė sveikata
Alkoholizmas – visos šeimos liga. Alkoholio priklausomybę turinčio žmogaus elgesys turi įtakos jo santykiams ne tik su antrąja puse, bet ir su vaikais. Moksliškai įrodyta, kad vaikai, augę šeimose, kuriose buvo vartojamas alkoholis, žymiai dažniau susiduria su emociniais sutrikimais ir priklausomybėmis.
Alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys, griaunantis šeimų santykius. Priklausomybe nuo alkoholio sergantis asmuo paveikia visus šeimos narius. Tokia šeima dažniausiai yra chaotiška, neprognozuojama, tad ir vaidmenys bei tvarka tokioje šeimoje nėra aiškūs. Minėtosios šeimos dažniausiai pasižymi tėvystės įgūdžių stoka, prastu namų ūkio valdymu, šeimos narių tarpusavio bendravimo trūkumu. Moksliniai faktai byloja, kad vaikai jaučiasi vieniši, pikti, nusivylę ar nervingi dėl tėvų negalėjimo nustoti vartoti alkoholį, kad juos slegia mintys dėl tėčio ar mamos alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių sunkumų. Kuo labiau tėvo ar motinos alkoholio vartojimas yra žalingas, tuo mažiau vaikai jaučiasi saugūs, gerbiami, reikalingi, prižiūrėti ar mylimi.
Šeimoje įgytą neigiamą patirtį ir išmoktą elgesio modelį alkoholikų vaikai užaugę neišvengiamai atsineša ir į savo gyvenimą bei santykius, sunkiai įgyvendina sumanymus nuo pradžios iki galo, nes patys daugelį kartų yra patyrę, kad pažadų nereikia tesėti (pvz., tėvas arba motina nuolat žadėdavo, tačiau dažniausiai tik gerdavo ir niekada netesėdavo pažadų, o kai vaikas ką nors sumanydavo, jie neprisėsdavo kartu suplanuoti, kokiu būdu jis galėtų įgyvendinti savo sumanymą).
Alkoholio priklausomybę turinčių tėvų suaugusiems vaikams sunku užmegzti bei išlaikyti artimus santykius, jie bijo būti apleisti. Šie vaikai ne kartą buvo išduoti, jais ne kartą buvo manipuliuojama ir naudojamasi. Juos nuolat lydi nesaugumo jausmas, nepatiklumas ir baimė būti įskaudintiems, o tai trukdo suartėti su kitais, net jei naujieji pažįstami atrodo patikimi ir padorūs. Jei pavyksta užmegzti artimą santykį, nerimas verčia prisišlieti ir labai laikytis kito, nes šie žmonės vaikystėje niekada negalėdavo įtikti.
Visi nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai auga panašioje aplinkoje. Personažai gali būti kitokie, bet alkoholikų namuose vyksta gana panašūs dalykai. Konkretūs įvykiai gal ir skiriasi, bet iš esmės namų, kuriuose gyvena alkoholio priklausomybę turintis asmuo, aplinka visada yra tokia pati. Visą laiką tvyro įtampa ir nerimas. Įtampa gali vesti prie įvairių įvykių, bet neabejotinai visi jie atneša skausmą ir graužatį.
Nepaisant skausmingos patirties, daugelis alkoholikų vaikų suaugę ilgainiui sugeba prisitaikyti gyvenime, mokytis, dirbti, siekti savo tikslų. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, tačiau visos turi vieną bendrą bruožą – nematomus randus, kuriuos užaugę alkoholikų vaikai nešiojasi su savimi. Supratimas apie tai, kas vyksta jų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą. Prisiminkite, kad jūs nesate vieni. Pagalbos prašymas yra drąsos, o ne silpnumo požymis.
Kai susižeidžiame, likęs randas primena tai, ką patyrėme. Jei būdami vaikais augame šalia tų, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, turime daugybę nematomų randų tiek širdyje, tiek psichikoje. Galbūt svarstote, kodėl nenutraukiate toksiškų santykių arba apskritai nesiseka užmegzti artimą ryšį. Gal nemokate atsisakyti ir visą laiką kažką gelbėjate, užuot pasirūpinę savimi. Gal negalite pasitikėti kitais ir abejojate savo vertingumu…
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonėms, patyrusiems vaikystės traumų, padidėja smegenų srities – migdolinės liaukos – jautrumas stresui. Dėl to jų kūnai įpratę nuolat būti pavojaus režime ir jiems sunkiau atsipalaiduoti. Įvairios atpalaidavimo technikos ir psichoterapija gali ženkliai sumažinti nerimo ir streso lygį.
Nepamirškime, kad vaikai negali kontroliuoti tėvų nesaikingo alkoholio vartojimo – tėvai turi savas vartojimo priežastis ir jos visiškai neturi nieko bendra su vaikais. Vaikai tikrai neprivalo slėpti alkoholio ar meluoti aplinkiniams, taip bandydami pateisinti tėvų poelgius. Tėvai ar globėjai patys turi susirūpinti savo elgesiu ir kreiptis pagalbos. Vaikai gali pasipasakoti seneliams, o gal klasės auklėtojui ar mokytojui, taip pat gali kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar dienos centro darbuotoją – pagalba yra nemokama ir lengvai pasiekiama, ir kartais gali užtekti vieno skambučio.
Pagalba vaikams, augantiems alkoholikų šeimose
Mokyklų psichologai ir socialiniai darbuotojai, kurie gali padėti vaikui jaustis saugiau
Specializuotos organizacijos, teikiančios pagalbą vaikams iš priklausomybę nuo alkoholio turinčių tėvų šeimų.
Informacijos apie savipagalbos grupes ieškokite:
- grupėje Suaugę alkoholikų vaikai (SAV) (https://suaugevaikai.lt) – uždari susitikimai internete;
- Lietuvos alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijoje (Al-Anon) (https://al-anon.lt).
Teisinė ir institucinė pagalba
Pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus galite keletu būdų:
- paskambinę nemokamu telefonu 0 800 10 800;
- parašę žinutę interneto svetainės https://vaikoteises.lrv.lt pokalbių laukelyje;
- prireikus skubios pagalbos, skambinkite policijai (https://epolicija.lt) telefonu 112.
Kiti naudingi kontaktai Lietuvoje:
- Jaunimo linija (https://jaunimolinija.lt);
- Vaikų linija (https://vaikulinija.lt).
Priklausomybė – tai visos šeimos liga. Net jei nuo svaigalų tampa priklausomas tik vienas šeimos narys, tai neišvengiamai veikia ir visą jo aplinką. Kita vertus, tai reiškia, kad daug kas priklauso ne tik nuo priklausomybę turinčio žmogaus, bet ir nuo jo artimųjų. Priklausomybių konsultantas yra pirmoji stotelė besikreipiančiajam pagalbos. Jis nurodo tolimesnius kelius – ar besikreipiančiajam reikia terapijos, o galbūt pakaks nueiti į vieną ar kitą konsultaciją.
Kontaktai registracijai:
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
- Tel. +370 655 40817
- El. paštas: rima.leonauskienė@visuomenessveikata.lt