Stebuklinga terapija – pasivaikščiojimas miške

Stebuklinga terapija – pasivaikščiojimas miške

Egzistuoja vienas užsiėmimas, kuris gali sumažinti stresą ir depresiją, atpalaiduoti raumenis, išgydyti koncentracijos sutrikimus, netgi nuraminti neramią širdį. Kaip vadinasi ši stebuklinga terapija? Tai pasivaikščiojimas miške. Pasivaikščiojimas miške yra vienas maloniausių užsiėmimų, kokį tik galima įsivaizduoti. Maža to, jis didžiai naudingas.

Tačiau būtina prisiminti, kad miškas yra įvairių gyvūnų ir augalų namai, o mes jame – svečiai. Kai kurie miško gyventojai gali pakenkti mūsų sveikatai, tad susipažinkime su galimais pavojais ir būdais, kaip jų išvengti ar kaip elgtis įvykus nelaimei.

Miške slypintys pavojai

Angis

 

Lietuvos miškuose aptinkama vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis. Jos kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas. Angį galima atpažinti iš išilgai nugaros vingiuojančios rudos ar juodos juostos, plačios trikampės galvos. Ji užauga iki 75–80 cm, gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse, mėgsta šiltas ir saulėtas vietas.

Angis minta smulkiais graužikais, o nuodus naudoja medžiodama – suleisdama juos paralyžiuoja auką, pavyzdžiui, varlę, pelę ar driežą. Gamtininkai pabrėžia, kad žmogaus gyvatė niekada nepuola pirmoji – ji gelia tik gindamasi, jei negali pasprukti. Užminta ar suerzinta angis gali žaibiškai kirsti ir skaudžiai įkąsti (gyvatės kanda dantimis, o kaišiodamos dvišakį liežuvį uodžia kvapus). Įkandusi paprastoji angis išskiria nuodus.

Gyvatės įkandimas vizualiai yra itin specifiškas, t. y., paliekamos dvi įkandimo žymės, kurių su jokio kito gyvio įkandimu nesupainiosi.

Kaip atpažinti angies įkandimą? Įkandimo požymiai:

  • Dvi taškinės žaizdelės
  • Odos paraudimas, patinimas
  • Skausmas toje vietoje
  • Galimi apsinuodijimo požymiai (galvos skausmas, bendras silpnumas) ir šokas

 

Pirmoji pagalba

  • Padėkite nukentėjusiajam atsigulti. Nuraminkite nukentėjusįjį;
  • Paskambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir iškvieskite greitąją medicinos pagalbą;
  • Pažeistą galūnę specialiai sutvarstykite. Tvarstis apvyniojamas glaudžiai apie visą galūnę, tačiau per daug nesuveržiant, kad būtų įmanoma po juo pakišti pirštą. Galūnės apvyniojimas mažina limfos tėkmę ir nuodų išplitimą.

 

Bendrasis pirmosios pagalbos telefonas 112

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro telefonu 8 687 53378.

Prevencija miške:

  • Tinkama avalynė (guminė)
  • Prieš sėdant būtina atidžiai apsidairyti.
  • Rankas gali apsaugoti guminės pirštinės (pvz. renkant uogas)

 

Erkės

 

Ruošiantis į mišką, reikėtų žinoti keletą faktų apie erkes:

Dažniausios erkių platinamos ligos – laimo liga ir erkinis encefalitas. Lietuvos teritorijoje plačiai paplitęs pagrindinis šių ligų platintojas – Ixodes ricinus erkė, kurių aktyvusis periodas šalyje trunka nuo kovo iki lapkričio. Erkėms tinkamiausia aplinka yra lapuočių ir mišrūs miškai.

Erkės dažniausiai tyko ant žolės stiebelio ar krūmų kelių dešimčių centimetrų aukštyje virš žemės, tačiau gali pasilypėti ir aukščiau – iki 50 cm. Ant medžių lapų, pečių aukštyje, jų nebūna, todėl labiausiai saugotis reikėtų lendant į tankesnius krūmynus, lapuočių medžių jaunuolynus ar braidant po nešienautas pievas.

Erkių platinamų ligų profilaktika:

  • Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.
  • Svarbus ir efektyvus apsisaugojimo būdas – repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Efektyviausia repelentų veiklioji medžiaga – DEET (dietiltoluamidas)
  • Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje.
  • Svarbios ir erkių gausą mažinančios priemonės. Tai parkų, miškų ir kitų žmonių poilsio teritorijų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas.
  • Svarbi patikima profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito.

 

Ką daryti, jei erkė jau įsisiurbė?

Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite! Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame. Savijautą ir įkandimo vietą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.

Anafilaksija

 

Anafilaksija – tai sunki alerginė reakcija į svetimą ar susvetimėjusią biologiškai aktyvią medžiagą, kuriai veikiant pažeidžiamos įvairios organų sistemos (dažniausiai – oda, kvėpavimo, virškinimo ir širdies-kraujagyslių sistemos).

Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po kontakto su alergenu (pvz., vabzdžio įgėlimo), tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas).

Simptomai:

  • Dusulys
  • Odos paraudimas, dilgėlinis bėrimas
  • Veido, vokų, liežuvio paburkimas
  • Pilvo skausmai
  • Šokas

 

Pirmoji pagalba

  • Paskambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir iškvieskite greitąją medicinos pagalbą.
  • Jei kamuoja dusulys, atsisėskite arba pasodinkite nukentėjusįjį.
  • Jei nukentėjusysis jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ir kojas pakelkite aukščiau nei jo galva.
  • Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir įvertinkite kvėpavimą; jei jis nekvėpuoja, pradėkite gaivinti (atlikite 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimus).