Storosios žarnos vėžys

Storosios žarnos vėžys

Priežastys ir prevencija

Svarbiausios prevencinės priemonės:

  • Sveika mityba
  • Fizinis aktyvumas
  • Žalingų įpročių ribojimas
  • Prevenciniai sveikatos patikrinimai

Sveika mityba. Nustatyta, kad jei maisto racione vyrauja daug skaidulų turintis maistas, tai efektyviai apsaugo nuo kolorektalinio vėžio. Atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad raudonos mėsos, apdorotos (perdirbtos) mėsos, riebalų alkoholio vartojimo ribojimas ar vengimas taip pat patikimai mažina kolorektalinio vėžio riziką. Augalinė daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdų produktų ir pupų dieta ypač mažina kolorektalinio vėžio riziką. Dietologai rekomenduoja kasdien suvalgyti 20-30 g skaidulų per dieną. Rupaus malimo grūdų produktuose, pupelėse ypač daug skaidulų: viena rupaus malimo kvietinių miltų duonos riekelė turi 2 g skaidulų, pusė puodelio pupų – 7 g. Desertui valgykite vaisius, taip papildysite maisto racioną skaidulomis.

Daržovėse, vaisiuose, nemaltuose grūduose ir pupose gausų priešvėžinių fitocheminių medžiagų, vitaminų ir augalinių skaidulų. Fitocheminės medžiagos tokios, kaip fenoliniai antioksidantai, yra natūralūs augalinio maisto elementai, kurie saugo ląstelių DNR (dezoksiribonukleininę rūgštį) nuo pažeidimų. Augaliniame maiste aptinkama tūkstančiai skirtingų fitocheminių medžiagų. Manoma, kad jos veikdamos kartu su vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, padeda sumažinti vėžio riziką. Žinoma, kad riebalams virškinti organizmas gamina daug tulžies rūgščių, kurios didina vėžio riziką.

Fizinis aktyvumas. Moksliniai įrodymai teigia, kad fiziniai pratimai 40-50 procentų mažina kolorektalinio vėžio riziką. Fiziniai pratimai kolorektalinio vėžio išsivystymo galimybę mažina skatindami maistą virškinamuoju traktu slinkti greičiau, tokiu būdu mažėja tulžies rūgščių sekrecija. Rekomenduojami valandos trukmės kasdieniai nuosaikaus intensyvumo pratimai (mankšta), kad pagyvėtų širdies veikla ir lengviau išprakaituotumėte, kaip po smagaus pasivaikščiojimo. Prieš pradedant fizinių pratimų programą, reikia pasitarti su gydytoju. Sportuoti pradėkite palaipsniui didindami mankštos laiką ir intensyvumą. Jei dar nesimankštinate, prieš pradėdami fizinio lavinimo programą, pasitarkite su gydytoju

Žalingų įpročių ribojimas. Nerūkykite. Visada atsiminkite – rūkymas ypač pragaištingas sveikatai. Susilaikymas nuo tabako padeda sumažinti riziką ligos atsiradimo riziką. Alkoholį vartokite saikingai, geriau jo visai venkite.

Prevenciniai sveikatos patikrinimai. Pacientams, kuriems liga aptinkama ir pradedama gydyti ankstyvos stadijos, 5 metų išgyvenamumas nuo diagnozės nustatymo siekia 90 procentų. Deja, tik 39 procentai kolorektalinio vėžio aptinkama ankstyvų stadijų. Išgyvenamumas smarkiai sumažėja, kai vėžys aptinkamas jau išplitęs į kitus kūno organus. Kolorektalinis vėžys vystosi lėtai. Dažniai simptomai pasireiškia tik procesui išplitus. Gydymo sėkmė tampriai susijusi su ankstyva ligos diagnostika. Vadovaukitės šiais nurodymais:

Įvertinkite savo riziką. Bet kuris žmogus gali susirgti kolorektaliniu vėžiu, tačiau didesnė riziką tų, kurie turi rizikos veiksnių. Rizikos veiksniai:

  • Daržovių ir skaidulingų produktų maisto racione stoka.
  • Maisto racione per daug raudonos mėsos, apdorotos mėsos, alkoholio, maisto, prisotinto riebalais ir cukrumi.
  • Fizinio aktyvumo stoka.
  • Viršsvoris ir nutukimas.
  • Rūkymas.
  • Daugiau kaip 50m etų amžius.
  • Buvę kolorektalinio vėžio, žarnų polipų, žarnų uždegimų atvejai tarp artimų giminaičių.
  • Gyvenimas industrinėje ir urbanizuotoje aplinkoje.

Jei turite šiuos rizikos veiksnius, apie tai informuokite savo šeimos gydtoją.

Pasirūpinkite, kad jus reguliariai apžiūrėtų gydytojas.

Sulaukusiems 50 metų amžiaus rekomenduojama atlikti tyrimus, net jei nėra jokių kolorektalinio vėžio simptomų. Tyrimai tokie:

  • Slapto kraujo tyrimas išmatose – kasmet.
  • Riestinės žarnos apžiūra – sigmaskopija kas 5 metai.
  • Visų storųjų žarnų apžiūra – kolonoskopija – kas 10 metų.
  • Tiesiosios žarnos apčiuopa pirštu – kaskart, kai atliekama sigmo ar kolonoskopija.

Atkreipkite dėmesį į galimus simptomus

Jei pastebite kurį nors iš šių simptomų, kreipkitės į savo gydytoją:

  • Pasikeitė tuštinimasis: vargina besitęsiantys viduriavimai arba vidurių užkietėjimai.
  • Nevisiško pasituštinimo jausmas po tuštinimosi pasirodęs išmatose kraujas (išmatos tamsios arba jose yra šviežio kraujo).
  • Tuštinimasis plonesne, kaip įprasta, išmatų juosta.
  • Nemalonūs jutimai pilve (skausmingas pilvo pūtimas, skausmingi spazmai, pilnumo jausmas).
  • Kūno svorio sumažėjimas be aiškios priežasties.
  • Nepaaiškinamas silpnumas.
  • Vėmimas.

Siekiant išvengti vėžio, rekomenduojama:

  • Rinktis dietą, kad būtų turtinga augalinio maisto produktų
  • Gausiai valgyti daržovių ir vaisių
  • Išlaikyti normalų kūno svorį ir fizinį aktyvumą
  • Saikingai vartoti alkoholį
  • Rinktis neriebų ir nesūrų maistą
  • Maistą gaminti sveikai (neperkepinti, nevartoti kepimui jau naudotų riebalų ir pan.)
  • Visada atsiminti: rūkymas labai kenkia sveikatai.

Prevencijos programa

Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aprašą 50–74 m. amžiaus žmonės (vyrai ir moterys) 1 kartą kas 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. TEREIKIA KREIPTIS Į NVI  registratūrą (su siuntimu iš savo šeimos gydytojo) arba tiesiog registruokitės internetu:

Jei atlikus kolonoskopijos tyrimą būtų nustatyta pokyčių, tuomet MES atliksime kitus reikalingus papildomus tyrimus BE EILĖS bei esant reikalui paskirsime gydymą.



Skip to content