Daugiau pasirinkimo pietaujant – daugiau galimybių ugdyti savarankiškumą ir atsakingą požiūrį į maistą. Klaipėdos rajono švietimo įstaigų apklausos duomenimis, švediško stalo principas jau taikomas 90 proc. mokyklų: dviejose mokiniai patys renkasi ir įsideda visus meniu numatytus patiekalus, šešiolikoje – dalį jų.
Mokyklos valgykloje svarbu ne tik tai, kas patiekiama pietums, bet ir tai, kaip vaikas gali pasirinkti maistą. Iš anksto sudėta porcija ne visuomet atitinka jo apetitą ar mėgstamus skonius, todėl dalis patiekalo lieka nesuvalgyta. Švediško stalo principas leidžia mokiniui pačiam pasirinkti iš siūlomo meniu ir įsidėti tiek, kiek ketina suvalgyti.
Rajono mokyklose – du modeliai
Apklausos duomenimis, pilnas švediško stalo modelis taikomas dviejose ugdymo įstaigose. Jose mokiniai patys renkasi ir įsideda visus meniu numatytus patiekalus: sriubą, pagrindinį patiekalą, garnyrą, taip pat pasirenka gėrimus.
Dar šešiolikoje įstaigų taikomas dalinis modelis. Mokiniai savarankiškai renkasi salotų ar sriubų baruose siūlomą maistą, o pagrindinį karštą patiekalą įdeda valgyklos darbuotojai.
Švediško stalo galimybėmis naudojasi ir pradinių, ir vyresnių klasių mokiniai. Mažesniems vaikams prireikus padeda valgyklos darbuotojai, mokytojai ar socialiniai pedagogai – savarankiškumo mokomasi palaipsniui, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus.
Galimybė rinktis skatina ragauti
Atskirai patiektos daržovės, vaisiai ir kiti produktai suteikia vaikams galimybę susidėti lėkštę pagal savo skonį. Mokinys gali pasirinkti mėgstamus produktus, o šalia jų įsidėti nedidelį kiekį dar neragauto maisto.
„Kai vaikas gali pats pasirinkti iš siūlomo maisto, jam lengviau atrasti mėgstamus skonius ir išdrįsti paragauti ko nors naujo. Savarankiškai susidėta lėkštė tampa ir galimybe mokytis – pažinti maisto įvairovę, įvertinti savo alkį bei pasirinkti tinkamą porciją“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mitybos specialistė Živilė Skuodienė.
Vien maisto pateikimo būdo nepakanka: svarbu, kad siūlomas meniu būtų įvairus, o suaugusieji padėtų vaikams suprasti, kaip pasirinkti visavertį valgį.
Mažiau nesuvalgyto maisto – daugiau atsakomybės
Galimybė pačiam pasirinkti porcijos dydį gali padėti mažinti maisto švaistymą. Kasdieniai pietūs tampa proga mokytis atsakingai elgtis su maistu ir tausoti išteklius.
„Svarbu, kad vaikas mokytųsi įsidėti tiek, kiek ketina suvalgyti, o prireikus galėtų porciją papildyti. Taip ugdome pagarbą maistui ir padedame suprasti, kad net nedideli kasdieniai pasirinkimai prisideda prie mažesnio maisto švaistymo“, – pabrėžia Ž. Skuodienė.
Norint tiksliai įvertinti šio modelio poveikį, svarbu stebėti ir matuoti, kiek maisto atliekų susidaro prieš pakeičiant maitinimo organizavimą ir jį pakeitus.
Savarankiškumo mokomasi ir prie pietų stalo
Rinkdamiesi maistą mokiniai praktikuoja kasdienius įgūdžius: priima sprendimus, mokosi atpažinti alkį ir sotumą, palaukti savo eilės bei atsižvelgti į kitus.
Tam svarbios tinkamos sąlygos – pakankamai laiko pietums, aiški maisto pateikimo tvarka ir pagalba tiems, kuriems jos reikia. Kai vaikas gali ramiai pasirinkti ir pavalgyti, valgykla tampa ne tik maitinimo, bet ir bendravimo bei mokymosi vieta.
Tolesnė kryptis – daugiau savarankiško pasirinkimo
Apklausos rezultatai rodo, kad švediško stalo principas Klaipėdos rajono mokyklose jau plačiai taikomas. Tolesnis siekis – palaipsniui plėsti pilno švediško stalo modelį, įvertinus kiekvienos įstaigos galimybes ir pasirengimą.
Svarbiausias šio pokyčio tikslas – sudaryti sąlygas vaikams valgyti įvairiai, mokytis pasirinkti jų poreikius atitinkančią porciją ir atsakingai elgtis su maistu.
Parengė Živilė Skuodienė, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro mitybos specialistė.