04 Gru „Sveikas miestas“ – misija įmanoma?
Šių metų gruodžio 3 dieną Klaipėdos rajono gyventojai rinkosi į Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuotą diskusiją „Sveikų miestelių tinklas savivaldybėje: kas tai ir kaip?“. Diskusija buvo siekta supažindinti įvairių įstaigų, bendruomenių atstovus su sveikų miestų pavyzdžiais bei išgirsti jų nuomonę apie sveiko miestelio tinklo įgyvendinimą mūsų savivaldybėje.
Pristatyti sveikų miestų tinklų tikslai ir prioritetai
Vakarą įžanginiu žodžiu pradėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas, Tarybos narys Albert Abertjan ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Bendruomenės sveikatos tarybos narė Violeta Riaukienė.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė pristatė pranešimą „Sveikų miestelių tinklas Klaipėdos rajone: ar tarptautinė patirtis įmanoma savivaldybės lygiu?“. Pranešimo metu dalyviams buvo pristatyti darnaus vystymo tikslai ir horizontalusis principas: dėmesys sutelkiamas į žmogų, kuris turi teisę į sveiką ir pilnavertį gyvenimą harmonijoje su gamta, svarbus bendradarbiavimas bei teisumo principas nepaliekant nieko nuošalyje. Taip pat akcentuoti sveiko miesto prioritetai: sveikas miestas – tai lygių galimybių miestas, kur visi gyventojai gauna palaikymą ir gali tenkinti savo įvairiapusius poreikius, kuriame užtikrinamos galimybės ir sąlygos sveikai gyvensenai visoms amžiaus ir socialinėms grupėms bei užtikrinama tokia bendruomenei pasiekiama ir jos poreikius tenkinanti gamtinė ir antropogeninė aplinka, kuri skatina ir palaiko sveikatą, poilsį, gerovę, saugumą, socialinę sąveiką, mobilumą, visų gyventojų kultūrinio identiteto ir pasididžiavimo jausmą.
Diskusijos metu dalyviai nestigo originalių idėjų
Po pranešimo prasidėjo diskusija, kurios metu visi renginio dalyviai turėjo progą diskutuoti keturiomis skirtingomis temomis. Diskusijų moderatoriai susistemino išsakytas mintis ir pateikė kiekvienos temos trumpą pristatymą.
Sveikų miestelių siekiai. Diskusijos metu dalyviai aptarė 4 aspektus – socioekonominis požiūris, regiono gyvenimo būdas, sveiką gyvenseną skatinanti infrastruktūra, gamtos infrastruktūra. Aptariant socioekonominę situaciją diskusijos dalyviai teigiamai vertino vaikų ugdymą, pastebėjo, kad rajone mažėja socialinės rizikos šeimų. Tačiau dar yra didžiulė socialinė atskirtis. To priežastis gali būti tai, kad rajone trūksta su sveikata susijusių specialistų, taip pat pasigesta socialinės reklamos. Diskutuojant apie gyvenimo būdą akcentuota tai, kad fizinis aktyvumas rajone yra labai neblogas. Senjorų fizinis aktyvumas laimi prieš jaunimą – jaunimui trūksta aktyvumo. Sveiką gyvenseną skatinanti infrastruktūra vertinama patenkinamai: suoleliai, nemažai erdvių, pritaikytų fiziniam aktyvumui. Apibendrinant diskusijos dalyviai akcentavo, kad, siekiant pagerinti situaciją rajone, svarbus visų socialinių grupių įtraukties didinimas – atskirties mažinimas. Tai galima pasiekti pritraukiant įvairių sričių specialistus, keliant politinį raštingumą. Taip pat svarbus gyventojų švietimas, tai galima pasiekti įvedant skatinimo programą mokytojams.
Sveikų miestelių vystymosi procesas. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad kuriant tinklą svarbu, kad tinklo nariai būtų iš įvairių sektorių: mokyklos, bendruomenės, seniūnijos, bažnyčia, jaunimas, verslas, senjorai ir panašiai. Kuriant tinklą, pripažįstama nepriklausomų konsultantų paslaugų teikimo svarba. Nereikalingas ne vienas universalus konsultantas, o keli žmonės, samdomi įvairiems klausimams spręsti. Šiems konsultantams turėtų būti keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, jie turi būti atsidavę savo darbui, išanalizavę užsienio patirtį. Taip pat prieš kuriant tinklą svarbu atlikti resursų analizę – ją savivaldybė jau turi. Šią užduotį diskusijos dalyviai skirtų seniūnaičiams – jie geriausiai supranta, ko vietos gyventojai nori. Svarstyta, kad sveiko miestelio tinklas negalėtų funkcionuoti, jei nebūtų politinės valios, politinio sprendimo. Diskusijos dalyviai norėtų būti tokio miestelio gyventojai, tiki šiuo procesu.
Sveikų miestelių finansavimas. Visų pirma šios diskusijos dalyviai bandė atsakyti į klausimą – ar reikalingas finansavimas tinklui? Manoma, kad finansavimas reikalingas tinklui sukurti. Tai darbas, kurį reikia padaryti, organizuoti. Kalbant apie finansavimą, kai tinklas jau yra, nuomonės išsiskyrė. Vieni sakė, kad pinigų reikia tik veikloms vykdyti, kiti svarstė, kad finansavimas reikalingas ir tinklo administravimui. Tačiau visi pritarė, kad finansavimas veikloms yra būtinas. Visi sutarė, kad tai turėtų būti tik konkursinis finansavimas per projektus, tik konkurso tvarka. Manoma, kad savivaldybė turėtų formuoti finansavimą ir jo ieškoti.
Sveikų miestelių kriterijai, nuostatai, sveikatos ambasadorius. Šios diskusijos dalyviai taip pat svarstė, kas galėtų būti tinklo nariai. Nuspręsta, kad tinklo nariais galėtų būti visi norintys prisijungti. Svarbu, kad tinklo nariai gyventų tuo pačiu, ką teigia.
Pasaulio sveikatos organizacija 1986 metais inicijavo „Sveikų miestų“ programą, kuri greitai paplito Europoje ir kitose pasaulio vietose. Pasauliniu lygiu veikianti Sveikų miestų tinklo programa yra geriausiai žinomas sėkmingo sveiko gyvenimo būdo metodo pavyzdys. Šalys kuria nacionalinius sveikų miestų, miestelių, kaimelių tinklus. Sveikų miestų patirtis – tai informacija apie vietos dalyvavimą, nuolatiną ir aktyvią paiešką, kaip sudaryti prielaidas sveikesniam gyvenimui savo bendruomenės nariams, dalyvavimui. Sveiką miestą / miestelį apibūdina procesas, o ne rezultatas.
Sveikas miestas / miestelis nėra tas, kuris pasiekė tam tikrą sveikatos būklę, bet tas, kuris nuolat kuria ir gerina savo fizinę ir socialinę aplinką bei plečia bendruomenės išteklius, leidžiančius žmonėms abipusiškai palaikyti vienas kitą atliekant visas gyvenimo funkcijas ir tobulėjant.