Vaiko mityba ir dantų sveikata: ką svarbu žinoti tėvams?

14 Geg Vaiko mityba ir dantų sveikata: ką svarbu žinoti tėvams?

Dantų ėduonis – labiausiai paplitusi lėtinė vaikų liga. 2019 metų duomenimis, šios ligos paplitimas išsivysčiusiose Šiaurės šalyse siekė 60–90 procentų. 2017 metų duomenimis, pasaulyje 621 milijonas vaikų turėjo negydytą dantų ėduonį [9]. Pagal 2022 metų duomenis, Lietuvoje 1–9 metų amžiaus vaikų negydyto pieninių dantų ėduonies paplitimas siekė 48 procentus [10]. Ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonies paplitimas pasaulyje yra epideminio masto, dėl to ankstyvasis dantų ėduonis yra laikomas viena iš labiausiai paplitusių ligų ir viena dažniausių odontologinių problemų vaikų populiacijoje [1].

Dantų ligų atsiradimo rizikos veiksniai gali būti skirstomi į mikrobiologinius, burnos higienos, mitybos įpročių, bendros vaiko sveikatos būklės, aplinkos (sociodemografinius) ir kitus veiksnius [1]. Nepaisant daugybės vaikų dantų ligų ir ankstyvojo ėduonies išsivystymo rizikos veiksnių, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų ėduonis yra viena iš pagrindinių ligų, kurios galima sėkmingai išvengti laiku pradėjus taikyti tinkamas prevencines priemones [1]. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip dantų sveikatą gali lemti vaiko mityba.

Dar kūdikystėje išdygus pirmiesiems vaiko pieniniams dantims, iškyla pirmasis rizikos faktorius, kai vaikas migdomas su buteliuku, pripildytu saldintos arbatos arba pieno, kurio sudėtyje yra cukrų, o laikui bėgant burnoje natūraliai esančios bakterijos ima gaminti rūgštis, kurios demineralizuoja (pažeidžia) dantų emalį [1, 7]. Vaikui augant, jo mityba papildoma įvairiais mums įprastais maisto produktais, tarp kurių yra ir saldinti gėrimai, greitasis maistas, saldumynai ir pan. Tai paskatina greitas šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tempas bei informacijos apie mitybą gausa (kuri dažnai būna klaidinanti ir prieštaringa, ypač internete ar socialiniuose tinkluose). Tyrimai rodo, kad neturėdami aiškių žinių ar profesionalių rekomendacijų tėvai dažnai priima sprendimus patogumu, o ne sveikata paremtais principais [3].

Bendras maisto produktų poveikis dantų sveikatai priklauso nuo jų sudėties, vartojimo dažnumo ir bendros mitybos pusiausvyros. Maisto produktai pagal poveikį dantų sveikatai klasifikuojami į kariesogeninius (saldūs užkandžiai, sultys, gazuoti gėrimai, krekeriai, duona, bananai, džiovinti vaisiai, bulvės ir pan.) ir kariostatinius (baltymų turintys produktai, pienas, sūris, žuvis, kiaušiniai, riešutai, žaliosios daržovės ir pan.), kurie skatina arba slopina ėduonies vystymąsi [2, 5]. Siekiant išvengti vaikų dantų ligų, turėtų būti taikomos toliau paminėtos prevencinės priemonės:

• ikimokyklinio amžiaus vaikus būtina sveikai ir reguliariai maitinti, maisto kiekį ir gaunamas kalorijas derinant su fiziniu vaiko aktyvumu ir siekiant išvengti antsvorio arba per mažo svorio; tai svarbu, kad vaikas darniai augtų ir vystytųsi [1, 8];
• vaikai turi valgyti įvairų maistą (kuo įvairesnius nesmulkintus grūdus, vaisius, daržoves, baltymų turinčius produktus ir pieno produktus) [1, 5, 8];
• būtina užtikrinti gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Vitaminų ir mineralų trūkumas gali sukelti įvairias burnos sveikatos problemas, tokias kaip emalio pažeidimai, dantenų ligos ir gleivinės infekcijos. Maistinių medžiagų trūkumas, ypač vitaminų A, D, K, C ir mineralų (kalcio, fosforo, magnio) trūkumas, gali susilpninti dantų emalį ir padidinti ėduonies atsiradimo riziką bei lemti dantenų kraujavimą ir uždegimą [6];
• mityba turi būti gausi baltymų, gaunamų iš aukštos kokybės produktų be pridėtinio cukraus. Taip užtikrinama gera burnos sveikata ir apsaugomi dantys [5]. Iš pieno ir jo produktų organizmas gauna baltymų ir kalcio, kurio ypač reikia vaikams ir kuris būtinas kaulams ir dantims bei kitoms svarbioms organizmo funkcijoms formuotis ir palaikyti [4];
• dažnas užkandžiavimas daug angliavandenių turinčiais produktais lemia ėduonies vystymąsi [9]. Kuo ilgiau angliavandenių turintys maisto produktai yra aplink dantis, tuo ilgiau bakterijos gamina rūgštį ir tuo didesnė dantų emalio demineralizacijos tikimybė [4];
• kasdienėje mityboje turėtų būti ribojamas cukraus (saldžių užkandžių, saldainių, pyragų, sulčių) vartojimo kiekis ir dažnis [1, 4, 8]. Reikėtų vengti vaikams iki vienerių metų duoti ir natūralių vaisių sulčių. Vaikams iki trejų metų jų turi būti duodama ne daugiau kaip 120 ml vaisių sulčių per parą, o 4–6 m. amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 120–180 ml vaisių sulčių per dieną [8];
• vaikas turėtų gerti pakankamai vandens [1, 5, 8]. Racionalios mitybos piramidės pagrindą sudaro 8 stiklinės vandens, tad ir troškuliui malšinti vaikai turi gerti vandenį, nes vaisių sultys, gėrimai su pridėtiniu cukrumi ir sirupai didina ėduonies riziką [4];
• reikėtų vengti lipnaus maisto [4, 9];
• nustatyta, kad jei šeimoje dažnai vartojami saldumynai ir saldinti gėrimai, dažnai ar labai dažnai juos renkasi vartoti ir vaikai [4], tad tinkamas pavyzdys ir visos šeimos mityba yra labai svarbi formuojant vaikų mitybos įpročius.

Be to, labai svarbu nepamiršti, kaip rūpintis dantimis po valgio. Netaisyklingas vaiko dantų valymas (apnašų šalinimas) ir (arba) dantų valymas be tėvų priežiūros stipriai padidina dantų ėduonies susidarymo riziką [7]. Tad labai svarbu vaikų dantis valyti tėvams pagal visas rekomendacijas [1]. Ką tik gimusio vaiko burnos ertmę reikia kasdien valyti švariu, drėgnu vatos ar marlės padeliu, o išdygus pirmam dantukui jį valyti minkštu šepetėliu (keičiamu kas 3 mėnesius arba tada, kai nusidėvi jo šereliai) [1, 8]. Dantys turėtų būti valomi 2 kartus per dieną fluoro turinčia pasta. Pakankamas dantų pastos kiekis vaikams iki 3 metų yra ryžio dydžio, o 3–6 metų vaikams – žirnio dydžio [8].

Sveiki dantys vaikystėje nereiškia, kad dantų problemų pavyks išvengti ateityje. Net jei vaiko dantys atrodo stiprūs ir sveiki, netinkama mityba gali palaipsniui sukelti ėduonį, emalio pažeidimus ar kitas burnos sveikatos problemas. Todėl tėvams svarbu suprasti, kaip įvairūs rizikos veiksniai veikia dantų būklę ir ką galima padaryti, kad vaiko šypsena išliktų sveika ilgus metus.

Informaciją paruošė visuomenės sveikatos specialistė Justina Kozienė

Literatūra:

1. Buchovskaja D., & Nedzinskienė L. (2023). Ankstyvojo vaikų dantų ėduonies paplitimas, rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės: Literatūros apžvalga. Visuomenės sveikata, 2(101), 24–31.
2. de Mello, J. R. (2021). Nutrition and tooth decay in children: A qualitative study of caregiver experiences and perspectives (Master’s thesis, University of Saskatchewan). University of Saskatchewan HARVEST Repository. https://harvest.usask.ca/bitstreams/6a3c0624-6c7f-4b99-9441-c5c80fd3f7c3/download:contentReference[oaicite:5]{index=5}
3. GBD 2019 Risk Factors Collaborators. (2020). Global burden of 87 risk factors in 204 countries and territories, 1990–2019: A systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2019. The Lancet, 396(10258), 1223–1249. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(20)30752-2
4. Gerikienė V., Kareivė I. (2016). Vaikų dantų būklė ir mitybos įpročiai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Visuomenės sveikata, 4(75), 67–73.
5. Gürsoy, U. K., & Gürsoy, M. (2020). Nutrition and dental caries: A review. Progress in Nutrition, 22(1), 1–9. https://www.mattioli1885journals.com/index.php/progressinnutrition/article/view/11181/10886
6. Kabil, N. S., & Eltawil, S. (2017). Prioritizing the risk factors of severe early childhood caries. Dentistry Journal, 5(1), 4. https://doi.org/10.3390/dj5010004
7. Meyer, F., Enax, J. (2018). Early childhood caries: Epidemiology, aetiology, and prevention. International Journal of Dentistry, 2018, 1–7. https://doi.org/10.1155/2018/1415873
8. Meyer, F., Enax, J. (2022). Early childhood caries: New insights into etiology, risk factors, and prevention concepts. Journal of Dental Research, 101(8), 867–873. https://doi.org/10.1177/00220345221074620
9. Skridlaitė G., Kavaliauskienė A. (2021). Tėvų žinios apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų burnos sveikatą. Sveikatos mokslai, 31(5), 38–42. https://doi.org/10.47480/sm-hs.2021.099
10. World Health Organization. (2022). Oral health country profile: Lithuania (2022 ed.). https://cdn.who.int/media/docs/default-source/country-profiles/oral-health/oral-health-ltu-2022-country-profile.pdf