11 Bal Mokinių gyvensenos pokyčiai Klaipėdos rajone: sportas, ekranai ir sveikatos iššūkiai
Nuo 2016 metų visoje šalyje kas ketverius metus vykdomi penktų, septintų ir devintų klasių mokinių gyvensenos stebėsenos tyrimai, kurių tikslas – suprasti, kaip laikui bėgant kinta mokinių fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, psichologinė savijauta bei socialinė aplinka. 2024 metų kovo–balandžio mėn. Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad nors mokinių fizinis aktyvumas šiek tiek padidėjo, tačiau jie vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų. Nerimą kelia ir kai kurie mitybos bei sveikatos įpročiai. Be to, tyrimo rezultatai rodo augančias patyčių, alkoholio ir narkotikų vartojimo problemas.
Tyrimus koordinuoja Higienos institutas, o tyrimus Klaipėdos rajono savivaldybėje atlieka Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Trečioji mokinių apklausa Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo atlikta 2024 m. kovo–balandžio mėn. 2016 metais tyrime dalyvavo 949 mokiniai, 2020 metais – 1 245 mokiniai, o 2024 metais – 1 127 mokiniai.
Fizinis aktyvumas ir pasyvus laisvalaikis
Mokinių, kurie kasdien ne pamokų metu mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių, padaugėjo, tačiau padaugėjo ir mokinių, kurie daugiau laiko praleidžia pasyviai, t. y. vidutiniškai keturias ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų (televizoriaus, kompiuterio, planšetės, išmaniojo telefono ir pan.). Palyginti su 2016 m., 2024 metais mokinių, kurie kasdien ne pamokų metu mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių, padaugėjo nuo 7,8 proc. iki 12,9 proc. Palyginti su 2016 m., 2024 metais mokinių, kurie vidutiniškai keturias ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų, t. y., prie televizoriaus, kompiuterio, planšetės, išmaniojo telefono ir pan., padaugėjo nuo 15,8 proc. iki 26,2 proc.
Mitybos įpročiai
Kasdien pusryčius valgančių mokinių sumažėjo. Bent kartą per dieną daržoves ir (arba) vaisius valgo apie trečdalis Klaipėdos rajono savivaldybės mokinių, ir reikšmingo pokyčio nėra. Tačiau bent kartą per dieną geriančiųjų gazuotus saldžiuosius gėrimus ir bent kartą per savaitę geriančiųjų energinius gėrimus sumažėjo. Nuo 2016 m. kasdien valgančiųjų pusryčius sumažėjo nuo 53,8 proc. iki 38,8 proc. Palyginti su 2020 m., 2024 metais mokinių, kurie bent kartą per dieną geria gazuotus saldžiuosius gėrimus, sumažėjo nuo 9,1 proc. iki 5,8 proc., o bent kartą per savaitę geriančių energinius gėrimus mokinių sumažėjo nuo 18 proc. iki 15,3 proc.
Rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas
Rūkančiųjų tabako gaminius sumažėjo, tačiau mokiniai daugiau rūkė elektronines cigaretes ar naudojo panašius elektroninius įtaisus rūkymui per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos. Daugiau mokinių bent kartą per savo gyvenimą yra vartoję kanapių, kitų narkotikų. Per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos bent kartą vartojusiųjų alkoholinius gėrimus padaugėjo. Palyginti su 2016 m., 2024 metais per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos bent kartą rūkusiųjų tabako gaminius sumažėjo nuo 19,4 proc. iki 14 proc. Palyginti su 2016 m., 2024 metais per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos bent kartą rūkusių elektronines cigaretes ar naudojusių panašius elektroninius įtaisus rūkymui mokinių padaugėjo nuo 13,7 proc. iki 18,2 proc. Palyginti su 2020 m., 2024 metais bent kartą per savo gyvenimą vartojusiųjų kanapes padaugėjo nuo 2,6 proc. iki 4,5 proc., o vartojusiųjų kitus narkotikus – nuo 1,2 proc. iki 2,4 proc. Palyginti su 2020 m., 2024 metais per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos bent kartą vartojusių alkoholinių gėrimų mokinių padaugėjo nuo 21 proc. iki 25,8 proc.
Patyčios
Daugiau mokinių patiria patyčias iš kitų mokinių. Taip pat daugiau mokinių patiria patyčias per socialinius tinklus, elektroniniu paštu ar telefonu. Palyginti su 2020 m., 2024 metais patiriančiųjų patyčias iš kitų mokinių per pastaruosius 2 mėnesius iki apklausos padaugėjo nuo 35,4 proc. iki 50 proc. Palyginti su 2020 m., 2024 metais patyrusiųjų patyčias per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos per socialinius tinklus, elektroniniu paštu ar telefonu padaugėjo nuo 16,8 proc. iki 25,5 proc.
Laimingumas, sveikatos vertinimas
Nuo 2016 m. tolygiai mažėja mokinių, kurie jaučiasi pakankamai laimingi ar labai laimingi vertindami savo dabartinį gyvenimą ir kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ar labai gerą. 2024 m. 64,1 proc. mokinių nurodė, jog jaučiasi pakankamai laimingi ar labai laimingi vertindami savo dabartinį gyvenimą ir savo sveikatą vertina kaip gerą ar labai gerą – 70,3 proc.
Plačiau su Klaipėdos rajono savivaldybės mokinių gyvensenos pokyčiais galite susipažinti Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje.
Su visa ataskaita galite susipažinti ČIA.
Informaciją parengė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Monika Steponkienė.